"Vokiška" Lenkija Prūsijoje

Gruenwald'as, Tanenberg'as, Ludwigsdorf'as - taip vokiškai slebizavojam Žalgirio mūšio apylinkes.

Varmijos Mozūrų vaivadijoje vyko Žalgirio mūšis.

Rytų Prūsija (vok. Ostpreußen) – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vieną provinciją kartu su Vakarų Prūsija. Apėmė dalį dabartinės Lenkijos (Varmijos Mozūrų vaivadija), dalį dabartinės Rusijos (Kaliningrado sritis), dalį dabartinės Lietuvos teritorijos (buvęs Klaipėdos kraštas). Buvo tarp Nemuno ir Vyslos žemupių. Provincijos sostinė buvo Karaliaučius.

Pagal Stalino planą, įtvirtintą 1945 m. Potsdamo konferencijoje po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių teritorija buvo padalinta. Šiaurinė jos dalis su reikšmingiausiu miestu Karaliaučiumi 1946 m. buvo įvardinta Kaliningrado sritimi ir įjungta į Rusijos Sovietų Federacinę Socialistinę Respubliką.

Pietinė dalis atiteko Lenkijai.

Šiaurinė jos dalis su reikšmingiausiu miestu Karaliaučiumi 1946 m. sovietams atiteko administruoti 50-čiai metų, nes jie Potsdame įrodė, kad šios žemės - lietuviškos.

Čia rasit tuos įrodymus.

Prussia (n.) 

from Medieval Latin Borussi, Prusi, Latinized forms of the native name of the Lithuanian people who lived in the bend of the Baltic before being conquered 12c. and exterminated by (mostly) German crusaders who replaced them as the inhabitants. Perhaps from Slavic *Po-Rus "(The Land) Near the Rusi" (Russians). The duchy of Prussia after union with the Mark of Brandenberg, became the core of the Prussian monarchy and later the chief state in the German Empire.

Taigi, ir pietinė dalis, kuri 1946 metais atiteko Lenkijai sykiu su Varmijos Mozūrų vaivadija Žalgirio 1410-siais metais tikrai tebesivadino lietuviškais vardais.

Seniai laikas juos susigrąžint ir neberašinėt Gruenwald'as, Tanenberg'as, Ludwigsdorf'as.