Išskiriamos trys pagrindinės semitų grupės šakos, kurių pati gausiausia šiuo metu yra vakarų semitai.
- Pietų semitai – laikoma seniausia semitų atšaka, susiformavusia dab. Jemeno ar Etiopijos teritorijoje. Jai priklausė:
- Pietų Arabų kalbos: išnykusios kalbos, kuriomis kalbėta Senovės Jemene: sabiečių, minėjų, hadramautų, katabanų ir kt. kalbos. Visos yra mirusios.
- Etiopų kalbos: jai priklauso didžiausia šiuo metu pietų semitų kalba amharų kalba, taip pat mirusi kalba gezas. Šiai kalbų grupei priskiriama daugybė smulkių kalbelių, kuriomis kalbama pietinėje Etiopijoje.
- Rytų pietų semitų kalbos – daug smulkių kalbų, kuriomis kalbama Jemeno ir Omano teritorijose.
- Rytų semitai – mirusių kalbų šaka. Svarbiausios jos atstovės buvo akadų kalba ir eblų kalba.
- Vakarų semitai – gausiausia kalbų šaka. Ji klasifikuojama:
- Šiaurės vakarų semitų kalbos – didžiulė grupė kalbų, kurių dauguma yra mirusios. Tai – amoritų, ugaritų, aramėjų, amonitų, moabitų, edomitų kalbos. Vienintelė šiuo metu naudojama kalba yra hebrajų* kalba, kuri irgi buvo mirusi, bet atgaivinta. Labai daug šios atšakos kalbų buvo ar yra naudojamos kaip liturginės**: pvz., iš aramėjų kalbos kilusios sirų kalba, mandėjų kalba ir pan.
- Arabų kalbos – atšaka, kuria šneka daugiausia žmonių Šiaurės Afrikoje ir pietvakarių Azijoje. Praktiškai vienintelė atstovė yra arabų kalba, kuri dalijama į daugybę dialektų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą