Pirmasis skaitinys Pr 18, 1–10a
Viešpatie, neaplenk savo tarno!
Iš
Pradžios knygos.
Prie Mamrės giraitės Viešpats atėjo pas Abraomą, kai tas per patį vidudienio karštį sėdėjo savo palapinės angoje. Pakėlęs akis, Abraomas pamatė priešais save štai stovinčius tris vyrus.
Juos išvydęs, išbėgo jiems priešais iš palapinės angos, parpuolė ant žemės ir tarė: „Viešpatie, jei esu radęs tavo malonę, neaplenk savo tarno! Paduos jums vandens. Nusiplaukite kojas ir po medžiu patogiai įsitaisykite. O aš jums atnešiu užkąsti ir, kiek pasistiprinę, galėsite keliauti toliau; juk to ir užėjote pas savo tarną“. Jie atsiliepė: „Daryk, kaip kalbėjai!“ Abraomas nuskubėjo palapinėn pas Sarą ir jai sušuko: „Tuojau užmaišyk tris saikus gerų miltų ir iškepk papločių!“ Paskui nubėgo prie gyvulių,
paėmė švelnų ir dailų veršiuką ir padavė tarnui, kuris jį skubiai pagamino. Tada Abraomas paėmė sviesto, pieno bei
pagaminti lieptą veršiuką
ir patiekė jiems. Patsai patarnavo po medžiu, kol jie pavalgė. Tada jie paklausė jį: „O kur tavo žmona Sara?“ Tasai atsakė: „Tenai, palapinėje!“ Ir Viešpats jam tarė: „Po metų aš vėl pas tave užsuksiu; tada tavo žmona Sara turės jau sūnų“.
Abraomas, Abramas
pas Abraõmą nukeliáuti mirti: Bėgančius kadrus komentavo pakimusiu balsu kiekvieną nušautąjį herojų palydėdamas šauksmu: „Ir nukeliavo pas Abraomą“ Trein.
Anksčiau lyg nešnekėjo kriegščionių klūpatikių kunigai per pagrabus apie mirusiojo kelionę pas
keliautoją Abraomą.
Dabar šneka.
Negi todėl, kad jis veršiuko
skerdimą
ir čirškinimą jo
gaminimu vadino?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą