Gedimino pilis, Jogailos bažnyčia, kryžiuočiai bažnyčios padegėjai, autobusai ir traktoriai

Kad Lietuva už nugaros liudija tik pasikeitusios reklamų ir kelio ženklų raidės. Pusiaukelė. Automobilio langai atviri, vėjelis taršo plaukus. Smagu būtų taip skrieti ilgiau, tačiau nespėję nė apsidairyti mes jau Lydoje.

Kelionių agentūros savo lankstinukuose nepraleidžia progos paminėti, kad Lyda – miestas, kurį statė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Iš tikrųjų – vos įžengus pro masyvius vartus į Lydos pilies

kiemą, iš aukštai pakabinto paveikslo nužvelgia Gedimino akys.

Ši pilis Gedimino įsakymu iškilo apie 1330 m. Vėliau ją valdė Algirdo, Jogailos patarėjai, kunigaikštis Kaributas, o nuo XIV a. pabaigos – LDK kunigaikščio skiriami seniūnai. Tai viena seniausių Lietuvos mūro pilių dabartinėje Baltarusijoje, dalis gynybinės linijos, kurią sudarė Naugarduko, Krėvos, Medininkų ir Trakų pilys.

Lydos miestas ir pilis iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Vėliau, 1795-1914 m. Rusijos Imperijos kariuomenės daliniai vidinį pilies kiemą pavertė šaudykla. Po 1891 m. Lydos gaisro rusų valdžia leido pilies plytas rinkti ir naudoti miesto namų atstatymui.

Iš pilies suku link svogūninių kupolų, tačiau gretimoje gatvelėje netyčia užmatau katalikišką Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčią. Atvėrusi girgždančias duris vėl patenku į LDK istorijos vingius. Šios bažnyčios pirmtakės statybas 1387 m. finansavo LDK kunigaikštis Jogaila. Vos po kelerių metų kryžiuočių sudegintą bažnyčią pakeitė nauja medinė, o 1770 m. virš jos iškilo žymiausio Vilniaus baroko architekto Jono Kristupo Glaubico projektuota dabartinė bažnyčia.

Šalimais stovinčiuose Kultūros rūmuose vyksta XII Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumas. Šalia Kultūros rūmų į ilgą eilę išrikiuota Baltarusijos gamintojų produkcija – kombainai, traktoriai, sėjamosios, kiti žemės ūkio padargai, turistiniai autobusai. Nori – gali nusipirkti vietoje – 28 vietų autobusas kainuoja 60 tūkstančių eurų, ryžių sodinimo kombainas -

100 tūkstančių eurų.

Grįžti namo galima ir nauju arba nepriekaištingai atnaujintu senu traktoriumi – pastarasis tekainuoja 15 tūkstančių eurų.

Lyda priklauso lietuvių etninėms žemėms. XX a. lietuvių kartografai, geografai, kalbininkai ir istorikai lietuvių kalbos ribą vedė už 50 km į pietus nuo Lydos. Čia buvo vienas suslavintų lietuvių kalbos rajonų. XVI a. – XVIII a. Lydos apylinkių dvarų registruose bei miškų dokumentuose paminėti daugiausia lietuviški vietovardžiai ir lietuviškos valstiečių pavardės. XIX a. pradžioje dauguma Lydos ir jos apylinkių gyventojų dar kalbėjo lietuviškai.