Atbėgėliai
pabėgo*.
Todėl?
:)
* Pamenate tą pirmąją irakiečių-pabėgėlių šeimą, kurią ilgai ir nuobodžiai atrinkinėjo mūsų pareigūnai ir kuri su didžiule pompa buvo pasitikta oro uoste tolerantiškos visuomenės?
Kurios galva prisistatė, kaip statybininkas ir darbų vykdytojas, o paskui ėjo barzdų skusti? Kol paaiškėjo, kad tokio darbo jis anksčiau nėra dirbęs ir kyla rizika, kad vietoj barzdos jis netyčiomis gali nukarpyti pasiturintiems hipsteriams ausis.
Pabėgėlių šeimos galva, kuris gavo pagalbinio darbininko pareigas baldų gamybos įmonėje, nuolat graudenosi, kad lietuviškos minimalios algos, dėl kurios kėlimo taip grąžo rankas mūsų darbdaviai, neužtenka jo šeimynai net pavalgyti. O pašalpos už vaikus nedirbančiai žmonai yra simbolinės, net padoresnio buto už jas neišsinuomosi.
Europarlamentaras liberalas Petras Auštrevičius šią pavyzdinę pabėgėlių šeimyną buvo apgyvendinęs savo vasarnamyje Juodšiliuose, Vilniaus rajone. Ji turėjo tapti sėkmingos integracijos į Lietuvos visuomenę pavyzdžiu. Bent jau taip tikėjosi tolerantiška visuomenė – visokios Caritas atstovės ir TJA berniukai.
Deja, pabėgėliai ir vėl pabėgo. Šį kartą iš Lietuvos į Švedija.
Ir, kaip nesunku suprasti, jau nebegrįš. Iš darbo baldų fabrike šeimos galvą išmetė už pravaikštas, pašalpų mokėjimas šeimai irgi nutrauktas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą