Piratų partija Islandijoje

Piratų Partija – įvairiose šalyse egzistuojančių politinių organizacijų pavadinimas. Paprastai šių organizacijų tikslas yra autorių teisių sistemos pertvarkymas, siekis legalizuoti bylų dalinimąsi (P2P tinklus), uždrausti naudoti DRM apsaugas, panaikinti tuščių laikmenų mokesčius, laipsniškai atsisakyti patentų sistemos.^[1][2] Piratai remia atvirą kodą, skatina naudoti atvirus formatus ir standartus. Gina žmogaus privatumo teises, griežtai pasisako prieš interneto sekimą ir kontroliavimą.^[3]

Pirmoji oficiali Piratų partija buvo įkurta 2006 m. sausio 1 d. Švedijoje. Jos įkūrėjai buvo žmonės, taip pat įkūrę ir vieną didžiausių torrentsvetainių „The Pirate Bay“, lyderis – Rickard Falkvinge. Terminas „piratai“ buvo ir yra plačiai naudojamas muzikos, filmų industrijų kompanijose ir plačiojoje visuomenėje apibūdinant intelektinės nuosavybės ir autorių teisių pažeidėjus.

Angliškosios Vikipedijos aiškinimas kitoks, jie, piratai, siekia tiesioginės demokratijos, dalyvavimo vyriausybėje, kovoja su korupcija:

Pirate Party is a label adopted by political parties in different countries. Pirate parties support civil rights, direct democracy and participation in government, reform of copyright and patent law, free sharing of knowledge (open content), information privacy, transparency, freedom of information, anti-corruption and network neutrality.^[1]

Islandijoje šeštadienį renkamas parlamentas. Anksčiau šiais metais šalį sukrėtus vadinamajam „Panamos dokumentų“ 

skandalui, balsavimas rengiamas pusmečiu anksčiau nei įprasta.

Būsimos vyriausybės dėlionę šiemet prognozuoti ypač sunku. Anot apklausų, daugiausia balsų – apie ketvirtį – gaus centro dešinės Nepriklausomybės partija. Antroje vietoje – populistine laikoma Piratų partija.

Šitaip klūpatikiams lietuviams kriegščioniškieji bernardinai.lt transliuoja.

English:

Party founded by activists and hackers four years ago on course to either win or finish a close second on Saturday.

A party that favours direct democracy, complete government transparency, decriminalising drugs and offering asylum to Edward Snowden could form the next government in Iceland after the country goes to the polls on Saturday.

The party’s leader and figurehead is Birgitta Jónsdóttir, a 49-year-old feminist MP, poet, artist and former WikiLeaks collaborator. Jónsdóttir says she has no ambition to be prime minister, pointing to the Pirate party’s horizontal structure. Rather, she wants to sweep away what she sees as Iceland’s dysfunctional system.

“People in Iceland are sick of corruption and nepotism,” she has said. She likens Iceland to a chilly North Atlantic version of Sicily, ruled by a few “mafia-style families” plus their friends, whom she nicknames “the Octopus”.

The Pirate party is part of a global anti-establishment trend typified by parties on the left such as Syriza in Greece and Podemos in Spain, and on the right such as Germany’s AfD and Britain’s Ukip. As well as promising to accept Bitcoin as legal tender, Iceland’s Pirates have pledged to maintain the country’s economic stability.

Protesters in Reykjavík in April before the resignation of the prime minister Sigmundur Davið Gunnlaugsson. Photograph: Birgir Por Hardarson/EPA