Akad. prof. habil. dr. Konstantinas Pileckas, dr. Ignas Budvytis, dr. Jurgis Pašukonis, dr. Paulius Šarka, dr. Jonas Šukys
Įdomu buvo, nes diskusijos dalyviai susirinko iš viso pasaulio, turintys įvairiose šalyse įgytą patirtį, ir mokslinę, ir verslo.
Štai jos, tos diskusijos, chronologinis konspektas.
1. Versle "gilios matematikos" nereikia.
2. Jurgis Pašukonis ("Trafi"): pasaulyje "inputai" ir "outputai" nėra taip sutvarkyti, kaip matematikoje.
3. Net ir didelio (didelių, tarptautinių) kompanijų verslo finansuojami mokslo projektai labai trumpalaikiai, jei jų trukmė 3 mėnesiai - labai gerai.
4. Verslas nori "greičiau, nors ir blogiau", matematikai gi - "gerai, bet ilgai".
5. Programuotojams (kurie, beje, gerai apmokami, palyginus su matematikais) pakanka "sujungti modulius", o ne suprasti tai, ką daro.
6. Mažai yra žmonių, gebančių būti tarpininkais tarp matematikų ir verslo.
7. Sukuria pinigai, pinigai ir pasiima.
8. Reikia tarpdiscipliniškumo.
9. Kai verslo kompanija finansuoja tyrimus, rezultatai daugiau-mažiau priklauso kompanijai, o ne universitetui, juolab - ne tyrėjui/mokslininkui. Neišvengiamas prieštaravimas - kompanija nori slėpti rezultatus, o universitetas - juos publikuoti/viešinti:)
10. Konstantinas Pileckas: jaunas mokslų daktaras už 600€ nedirbs universitete, nes versle gaus daugiau. Dabar docentas gauna beveik mažiau, negu mokytojas mokykloje. Lietuvoje nė viena firma nenori finansuoti mokslo. "Jaunas dėstytojas" MIF'e - apie 55 metų amžiaus.
11. Vėl: netgi tarptautinės kompanijos finansuoja daugiausiai 3 mėn. trukmės projektus, ilgalaikio finansavimo nėra.
12. "Grynasis mokslas" - arba labai turtingų žmonių užsiėmimas, arba užsiėmimas žmonių, gebančių gyventi su labai mažu biudžetu.
13. Lietuvoje fundamentalaus mokslo užsakovų nėra.
14. Konstantinas Pileckas: dar 10 metų, ir Lietuvoje matematikos specialybę reikės uždaryti.
15. LMD pirmininkas Remigijus Leipus: verslas ir matematika nesusikalba (vėl tas pats - verslas "daryk greitai", o matematikas - "štaip nemoku"). Užsienyje yra tarpininkai, akumuliuojantys šią prieštarą. Papasakojo apie sovietmečio matematikų "bendravimo su verslu/visuomene" projektą, kai matematikai sumodeliavo naftos platformos Kuršių nerijoje psavojingumą ir ta platforma nebuvo pastatyta (jei šneka apie D-6, tai jis suklydo). Sovietmečiu vietoj dabartinių "grantų" buvo "ūkiskaitiniai pinigai".
16. Jurgis Pašukonis: "Trafi" neina į universitetą, nes netiki, kad ten jiems ką nors "greitai padarys"=suprogramuos.
17. Lietuvoje tereikia "šiek tiek mokėti" programuoti ir "šiek tiek suprasti", kaip veikia pasaulis - matematikos nereikia. Krepšinio - reikia!
18. Ar per pastaruosius metus nutikęs daugybės startuolių buvimas Lietuvoje ("Barclays"!) yra "aukso gysla"? Prisiminta "startuolio bankroto tikimybė" šio susitikimo pranešimuose.
19. Britanijoje bankai finansuoja ir ilgalaikius tyrimus (ten ir 100 metų trukmės bond'ai yra:))) - Lietuvoje nieko panašaus nėra.
20. Programuotojui - verta eiti studijuoti į VU, ar neverta? Ypač, kai "paskaitos surašytos ant sienos" ("Moodle" ar šiaip internete). Diskusija baigėsi nuostata, kad "verta eiti tik dėl savęs lavinimo".
21. Jurgis Pašukonis: "Trafi" yra per maža, kad galėtų finansuoti fdarbą universitetee.
22. Konstantinas Pileckas: ar planuojat kas nors grįžti į Lietuvą į universitetą?
23. VU doktorantas atsakė: jei nebūtų "grantų" - niekada!
24. Juozas Vaicenavičius (Upsala, šių Jaunųjų Lietuvos matematikų susitikimų idėjos autorius): Lazeristai nuo matematikų skiriasi tuo, kad jie yra labai vieningi.
25. Konstantinas Pileckas: 10 metų ŠMM neleido "Taikomosios matematikos".
26. Remigijus Leipus: matematika išimta iš "Fizinių mokslų", ji dabar - atskirai.
27. Marijus Radavičius: kai visuomenė "orientuota į sėkmes", matematika nereikalinga, nes ji niekur neveda, "nerodo krypties" tik moka pasakyti - "čia klaida, čia suklydot".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą