The term "professor" was first used in the late 14th century to mean "one who teaches a branch of knowledge."[1]
branch
From Middle English branche, braunche, bronche, from Old French branche, brance, from Vulgar Latin branca (“footprint", later also "paw, claw”), of unknown origin, possibly from Gaulish *vranca. Indo-European cognates include Old Norse vró (“angle, corner”), Lithuanian rankà (“hand”), Old Church Slavonic рѫка (rǫka, “hand”), Albanian rangë (“yard work”).
Kokia dar iš rankos kilusi ranka (žr. 2.1 Etymology)?
Ranka juk renka, profesorius gi savo mokslo/žinių/pažinimo srityje (šiukštu - ne svetimoje!) naują (na, kartais ir tą pačią) vagą varo.
Ar šiaip ką naudingo daro ar daryti mokina.
Pakinkyt jį ir jo mokintinius reikia.
Branktas – medinis skersinis, ant kurio galų neriami pakinktų viržiai. XIX a. pabaigoje branktas pradėtas kaustyti geležiniais žiedais.
Medinis, truputį plokščias, kaustytais galais, skirtas kinkyti arklį (Vilūnai). Kriūkas branktui užkabinti – geležinis. Jį padarydavo kaimo kalvis (Beištrakiai).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą