Kukliai ant vakarienės

Kokia ten jo žmonelė – kuklà: 

kai eina, tai tik už slenkstį didesnė Slk.

×kuklà (l. kukła) sf. (2) 1. nedidelis kepalas: Motina pakepė penkias kuklàs duonos Švn. Neims jo galas su tokia kukla pyrago Mrc. Sukepiau duoną mažom kuklẽlėm Smn. Davė tik kuklẽlę duonos – nėra ko valgyt Lp. 2. prk. maža stora moteris: Kokia ten jo žmonelė – kuklà: kai eina, tai tik už slenkstį didesnė Slk. 3. susukta šukuotų linų sauja, grįžtė: Verpiu dar pernykštę kùklą Tvr. Susuk linų saują kùklon Ad. 4. plaukų kuodas: Susuk kasas kuklon Knv. Tavo kuklà išsileidė Švnč.

sukuklė́ti intr.; rš pasidaryti kukliam.

kuklė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. DŽ eiti kuklyn, darytis kukliam: Žmonės mažina savo reikalavimus ir kuklėja Šlč.

1 kùklyti, -ija, -ijo tr., intr. mušti, kukinti: Už ką močia tave vakar kùklijo? Kair. Neišdykauk, o gausi nu mamos kùklyti Krkl. Kad aš tau imsu kùklyti par kuprą! Užv.Blogas vyras, kad kasdie pačią už niekus kùklija Vb. 1 apkùklyti tr. apmušti, apdaužyti: Tėvas sūnų apkùklijo Tj. Apkùklijau, ir tiek! Škn. Tas savo pačią apkùklija Tsk. Ana būtų greit apkuklijusi Lnkv. 1 įkùklyti tr. įmušti, įplakti: Lytus taip įkùklijo (permerkė), kad par kuprą ėmė varvėti Užv. 1 iškùklyti tr. išmušti, išperti: Tas beprotukas aną iškùklys, kad kudlos dulkės Užv.

2 kùklyti, -ija, -ijo tr. godžiai, su garsu gerti, kliukinti: Kad kùklija kaip lašinių užvalgęs, net apslaižydamas An. Kad kùklija, tai kùklija vandenį Ds. Sočiai privalgę kuklijam alų BM444. Nu, tu ir kùkliji – jau penktą stiklinę! Dbk. Ko tu taip ilgai kùkliji tą buteliuką, duok ir man greičiau Ut. 2 iškùklyti tr. godžiai, su garsu išgerti, iškliukinti: Tik kukt, kukt ir iškùklijo visą butelį Kp. Visą puodynę pieno iškùklijo Dbk. Daviau stiklinę pieno, tai bematant iškùklijo Ssk. Veršis visą viedrą iškùklijo Ds.

!!!

kukliùnkt interj. kliunkt: Kukliùnkt kukliùnkt ir ritinu boselį su špiritu par kopas Plng. :((( sukuklė́ti intr.; rš pasidaryti kukliam. kuklỹs (< kukulys) sm. (4) K; MŽ, R, N kukulis, kankolas: Pasikūręs ją (ugnį), kukliùs ar šiupinį verdi K.Donel. Ant vakarienės buvo virę kuklių; durnius semia po vieną kuklį, o kytrasis vis po du tris BsPIII110.  Pailgas plonas kuklelis (makaronas) R269.

kukláuti, -áuja, -ãvo intr. būti kukliam: Kraitis visai nemenkas; be reikalo tamstos kuklaujat Vaižg.

×kuklùitis, -ùjasi, -ùjosi (hibr.) trikti, mišti. ×susikuklùiti sumišti, sutrikti, suklysti: Kunigas suskuklùja i užmiršta, kas sakyti Prng.