2017-02-09

Ekonominiai ES stebuklai ... kapinėse

Kad juos kur, šio dirigento,
pasirodo, irgi
nebediriguojamo "Manheteno ryto"
anoniminius
"Laiko ženklus" su "Lietuvos stebuklu"!
O kaipgi Tikriesiems Braliukams sekas?

Ryga, 2017 m. sausio 17
Latvijoje kilo pasipiktinimo banga paaiškėjus, kad buvusi prezidentė Vaira Vykė-Freiberga

gavo sklypą šeimos kapui prestižinėse sostinės kapinėse.

Kaip praėjusią savaitę pranešė laikraštis „Diena“, V.Vykė-Freiberga per tarpininkus gavo sklypą laidojimui istorinėse 1-osiose Miško kapinėse, netoli pirmojo Latvijos prezidento Janio Čakstės kapo.

Pati V.Vykė-Freiberga socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad ją nuliūdino kilęs triukšmas.
„Nejau reikia grįžti svetur, kur niekam nešautų į galvą mintis pavydėti žmogui kapo“, – retoriškai klausė buvusi valstybės vadovė.

Atseit, Kanadon.

Nežinau, kaip Kanadoj, ale Laisvoj Tėvynėj Lietuvoj dabar šitaip.

O štai kaip pavyzdžiu mums statomoj Vokietijoj:

Taip, skirtingai nuo Lietuvos, Vokietijoje mirusiems laidojimo vieta nėra suteikiama amžiams ir nėra suteikiama už dyką. Artimieji nuomoja suderėtą kapo plotelį 20 metų. Nuomos kaina priklauso nuo kapo dydžio – kuo didesnis jo plotas, tuo daugiau moki.

Taip pat kainą įtakoja kiti dalykai – ji didesnė, jeigu artimieji pageidauja savarankiškai pasirinkti vietą kapinėse, mažesnė, jeigu sutinka su ta, kuria pasiūlo kapinių administracija, dar mažesnė, jeigu sutinka su palaidojimu kapinių sektoriuje, kuriame laidojama be paminklo (tik su įrašu bendroje sienelėje).

Urnos yra mažesnės, joms ir ploto palaidoti reikia mažiau. Į žemės plotelį, skirtą 1 karstui palaidoti, galima palaidoti 2 urnas, į šeimyninį kapą – 4 urnas. Skirtumas tarp karsto ir urnos palaidojimo kainos atskirose kapinėse įvairuoja, tačiau visur jis yra ne karsto naudai.
Nenuostabu, kad per tam tikrą laiką ekonominiai svertai padaro savo: jeigu Berlyne 1950 metais urnose buvo laidojama 50 proc. mirusiųjų, tai dabar – 80 procentų. Veikia ne tik ekonominiai, bet ir ekologiniai argumentai – urnų su kremuotais palaikais laidojimas yra labiau aplinką tausojantis būdas, ypač grunto taršos požiūriu.

Veikiant šiems svertams kapinių plotai tampa eksploatuojami intensyviai, o ne ekstensyviai, kaip Lietuvoje. Be to, Vokietijos kapinėse egzistuoja kruopšti apskaita, administracija visada žino, kas kur palaidotas ir kurio kapo nuomos laikas baigiasi ar nesibaigia.

Nes tvarka griežta ir aiški: jeigu giminės pageidauja pratęsti kapo nuomą dar 20 metų, turi sumokėti galiojantį mokestį. Jeigu mokestis nesumokamas, kapas patenka į kapinių laisvų kapų sąrašą, ir jame gali būti laidojamas kitas mirusysis, kapo „senbuvio“ palaikų likučius palaidojant gilesniame žemės sluoksnyje.

Dėl kapo nuomos ir jai taikomų mokesčių kapinės tampa įmonėmis, vykdančiomis normalią ekonominę veiklą ir nekabančiomis savivaldybėms akmeniu po kaklu.

O kunigėlis Vokietijoj pagrabe ką sako?

- Palydim į Amžinojo laikinojo poilsio vietą?

Kaip tam Bibely
parašyta?

Sugrįžo nuomon?

Gal ir prie Rojaus vartų šventas Petras vokietį pasitinka su nuomos sutartim?

Tai bent užsikriegino 
kriegščionys - nuomą:)

... 1, 2, 4...

Pamanyk!

Verčiau padainuokim:

Viens du trys - 
graži Lietuva...




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą