1 žiógas sm. (3) KBII54, KI636, K, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, (1) FrnW, žiõgas (4) KŽ, LKAI625(Dkš, Prl, Lš, Mrc, Rud, Šč); SD102, Q264, H, H185, R, R183, MŽ, MŽ243, R1181, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL60
1. zool. šoklus tiesiasparnių būrio vabzdys (Tettigonia): Žiogas čirškia SD33. Žiogas žaliasai (T. viridissima) E(Kp). Žiogai čirškia betrindami vieną antsparnį į kitą S.Mast. Žiógas žolėn grajina DrskŽ. Pievon šokinėja žiogẽliai Pns. Vasarą tik paklausyk – visa pieva vienais žiogai̇̃s čirškia Sv. Prapuolė pievos žiogai̇̃, o būdavo kiek jų iš po dalgės šokinėja Skp. O jeigu žiogai̇̃ gieda kame aukštai medė[je], žinok, ka būs lytus Sd. Žiogas, pasilipęs aukštai ant ąžuolo šakų, pradėjo savo giesmę giedoti, be kokio parstojimo dideliai čirkšti džerr džerr, džirr PP43. Giedra diena bus, ba žiogai̇̃ pievelėj labai čirkšt pradėjo Dgč. Tai žiogai, pasislėpę žolynuose, groja savo mažais, žmogaus akiai neregimais, smuikais P.Cvir. Ant didžiojo žiogo liuob gaudyti šapalus Mžk. Karpakandis vadinom žiógą šitą Vdn. Žiógas pakramto tą karpą, ir pranyksta Aln. Jeigu karpa yra, tai žiógas išės Gdr. Tie žali dideliai žiogai̇̃ karpas nugydo Mžš. Didelį žiógą pagauni, tai prašai: žiógai žiógai, nukąsk man karpą Svn. Žiogiùkas, žiogáitis, žiogeliùkas, žiogelýtis NdŽ. Žiógai žiógai, duok vaistų, jei neduosi, užmušiu Bsg. Žióge žióge, duok deguto, jei neduosi, sprandą suksiu Sd. Žióge žióge, duok deguto, ka neduosi, suksiu uostą (dial. ūstą) kai kopūstą Vdk. Žiõge žiõge, duok taboko, jei neduosi, suksiu galvą, mesiu į karklyną K.Būg(Slnt). Žióge žióge, duok medaus, jei neduosi, nudaušu Štk. Ei jūs žiogeliai, raibiejie paukšteliai, paklausykit manęs jauno ben šį vakarėlį KlvD155. [Šv. Franciškų] žiógu nakties praminė, jog kaip žiógai lauke giest be paliaubos, ik kolei saulė žiba, teip vėl jisai ižtisą naktį V[iešpačiui] Dievui giest DP620.
^ Kojos kai žiógo Antš. Sušalai kaip žiógas žiemą Pln. Tamsta žiopsai kaip pernykštis žiogas B.Sruog. Kitą kartą svirpliai buvo tokie, giedojo kaip žiogai̇̃ Tl. Vaikai, paikai, vanagai, šokiat, grokiat kaip žiogai LTR(Dr). [Vaikai] eina kap žiogai̇̃ stogais Plv. Po balius šoko [dvarponiai] kaip tie žiogai̇̃, i nusišoko Krš. Šokinėdavo jie (gyvuliai) į viršų kaip kokie dideli žiogai J.Ap. Išsižiojęs kai rugienos žiógas An. Paršas mažas kaip žiogáitis J. Nusilakstęs, liesas kaip žiógas Krš. Tas vaikas kaip žiogiùkas (menkas) Snt. Žiogas žioguo akių neišplėš LTR(Akm). Žiogas treigys, kupros glėbys (ratelis) Krkn.
^ Kojos kai žiógo Antš. Sušalai kaip žiógas žiemą Pln. Tamsta žiopsai kaip pernykštis žiogas B.Sruog. Kitą kartą svirpliai buvo tokie, giedojo kaip žiogai̇̃ Tl. Vaikai, paikai, vanagai, šokiat, grokiat kaip žiogai LTR(Dr). [Vaikai] eina kap žiogai̇̃ stogais Plv. Po balius šoko [dvarponiai] kaip tie žiogai̇̃, i nusišoko Krš. Šokinėdavo jie (gyvuliai) į viršų kaip kokie dideli žiogai J.Ap. Išsižiojęs kai rugienos žiógas An. Paršas mažas kaip žiogáitis J. Nusilakstęs, liesas kaip žiógas Krš. Tas vaikas kaip žiogiùkas (menkas) Snt. Žiogas žioguo akių neišplėš LTR(Akm). Žiogas treigys, kupros glėbys (ratelis) Krkn.
2. apie silpną, menką žmogų: Ak tu, žióge, ką tu padarysi Pln. Toks žiógas, o kimba pryš kaip pasiutęs Trk. Rods, nėra kam, žiógas, o kiek vaikų pritaisė Krš.
^ Ką žiógas gali̇̀ priš dramblį daryti? Kin.
^ Ką žiógas gali̇̀ priš dramblį daryti? Kin.
3. apie neišmanėlį: Argi anas ką supranta šitas žiógas, ir tu jo klausai Dgl. Ką gi tu, žiógai, išmanai Jnšk. Toks žiógas bernas, kad nėr kur dėt Ds. Ak, man šito žiógo iškada Ktk.
4. SD159, R, R202, MŽ, NdŽ skėrys: Šitai tada aš rytoje žiogus duosiu ateiti (viršuje būti) po visus kraštus, idant anys žemę apdengtų BB2Moz10,4. [Šv. Jonas] berniškėje nuejo girion, kur stebuklingą ir aštrą gyvatą gyveno n[e]ėsdamas nieko, tiektai žiógus o kartų medų girios DP462. Yra šim mete tokia neaprašomai didė daugybė žiogų atsiradusi, kaip tai iki šiol po visam negirdėta Kel1879,126. Lekiantiejie žiogai, kurie visur, kur jie kokį kampą užpuola, vislab, kas tikt žaliuoja, nuėda ir žemę po visam pliką padaro Kel1877,129.
^ Ir šiteipo nuejo su visu kariu, vežimais, raitais ir strielčiais, kurie visą žemę apdengė kaip žiogai BBJdt2,11.
mãkalis scom. (1), màkalis (1) Krš žr. makalas 5: Tas mūsų màkalis nenusėdi, kaip gyvasis sidabras Pgr. Jonis toks jau mãkalis, kad, kur tik nepasisuka, visims įtinka, visur prajuokina Vkš. Aš nenoru su tuo màkaliu kalbėties – nesusikalbėsu Pp. Tokiam màkaliuo nėks netikia Trkn. Nebūk toks mãkalis, dirbk iš palengvo, su protu Sd. Ta màkalis buvo atbėgusi, bet nėko iš jos neišklausiau Kal.
mãkalas sm. (3b), màkalas (3b)
1. įrankis kam maišyti, tepti, valyti: Su màkalu makaluoti J. Prie šakalio prisirišė skepetą, pasidarė mãkalą ir išvalė lempos stiklą Všk. Kad aš tau drošiu su makalu! Lnkv. Pasidaryk tokį makaliùką ir ištepk vaistais gerklę Všk.
2. M įrankis kam grūsti, grūstuvas.
3. Plt, Ms, Plk košės mirkalas, pagamintas iš grūstų bulvių, grietinės, pipirų, druskos: Tokio màkalo aš nevalgysiu Rs. Darbininkai jau parejo pry pietų, o aš dar nepadariau mãkalo Skd.
ǁ tirštas tepalas ratams: Nusipirko mãkalo ratam pasitepti Sdb.
4. prk. sąmyšis, netvarka: Jis padirbo tokį mãkalą – ten buvo kraujo, ten buvo visko Trkn.
5. scom. apie nerimtą žmogų, pliuškį, menkatauškį: Toks màkalas nėkuomet gerai nepadarys Up. Su tokiu mãkalu nėr ko prasidėti Krkl. Bene su tuo makalu gali ką rimtai pašnekėti! Kv. Ji tokia màkalas – ir šiaip sako, ir teip sako Skr. Kam tu tam mãkalui tiki! Skd. Tas mãkalas visumet tik pašokinė[ja], pašikuliuo[ja], o nėko doro nepadirba Vvr. Ko makaluoji šieną grėbdamas? Grėbk žmoniškai, nebūk mãkalas! Sr. A, jis toks mãkalas, pats kalba, o kitam nėra kada kalbėti Grd.
| Linksmas šuniukas bus màkalas, kurs makaluo[ja], ribalai, ribalai visaip J.
◊ mãkalo Prãnis; makalų̃ Prãnė pliuškis: Ir tu esi ne mažesnė mãkalo Prãnis Brs. Makaluoja kai makalų Pranė Škn.
Dabar:
Žiogas ir Makalius.
Antrojo pavardė lyg ir ne tokia, kaip "Manheteno Rytas" skelbia - be -Makalius:
^ Ir šiteipo nuejo su visu kariu, vežimais, raitais ir strielčiais, kurie visą žemę apdengė kaip žiogai BBJdt2,11.
mãkalis scom. (1), màkalis (1) Krš žr. makalas 5: Tas mūsų màkalis nenusėdi, kaip gyvasis sidabras Pgr. Jonis toks jau mãkalis, kad, kur tik nepasisuka, visims įtinka, visur prajuokina Vkš. Aš nenoru su tuo màkaliu kalbėties – nesusikalbėsu Pp. Tokiam màkaliuo nėks netikia Trkn. Nebūk toks mãkalis, dirbk iš palengvo, su protu Sd. Ta màkalis buvo atbėgusi, bet nėko iš jos neišklausiau Kal.
mãkalas sm. (3b), màkalas (3b)
1. įrankis kam maišyti, tepti, valyti: Su màkalu makaluoti J. Prie šakalio prisirišė skepetą, pasidarė mãkalą ir išvalė lempos stiklą Všk. Kad aš tau drošiu su makalu! Lnkv. Pasidaryk tokį makaliùką ir ištepk vaistais gerklę Všk.
2. M įrankis kam grūsti, grūstuvas.
3. Plt, Ms, Plk košės mirkalas, pagamintas iš grūstų bulvių, grietinės, pipirų, druskos: Tokio màkalo aš nevalgysiu Rs. Darbininkai jau parejo pry pietų, o aš dar nepadariau mãkalo Skd.
ǁ tirštas tepalas ratams: Nusipirko mãkalo ratam pasitepti Sdb.
4. prk. sąmyšis, netvarka: Jis padirbo tokį mãkalą – ten buvo kraujo, ten buvo visko Trkn.
5. scom. apie nerimtą žmogų, pliuškį, menkatauškį: Toks màkalas nėkuomet gerai nepadarys Up. Su tokiu mãkalu nėr ko prasidėti Krkl. Bene su tuo makalu gali ką rimtai pašnekėti! Kv. Ji tokia màkalas – ir šiaip sako, ir teip sako Skr. Kam tu tam mãkalui tiki! Skd. Tas mãkalas visumet tik pašokinė[ja], pašikuliuo[ja], o nėko doro nepadirba Vvr. Ko makaluoji šieną grėbdamas? Grėbk žmoniškai, nebūk mãkalas! Sr. A, jis toks mãkalas, pats kalba, o kitam nėra kada kalbėti Grd.
| Linksmas šuniukas bus màkalas, kurs makaluo[ja], ribalai, ribalai visaip J.
◊ mãkalo Prãnis; makalų̃ Prãnė pliuškis: Ir tu esi ne mažesnė mãkalo Prãnis Brs. Makaluoja kai makalų Pranė Škn.
Dabar:
Antrojo pavardė lyg ir ne tokia, kaip "Manheteno Rytas" skelbia - be -Makalius:
Matyt, dabartės lietuviai jau supranta, kad gyvenam Makalynėj, o tąsyk Makalius - tai jau rimta!
makalỹnė sf. (2)
1. skysta purvynė, dumblynė: Sunku dabar per tokią makalỹnę ir išbristi Sb. Rudenį didelė
makalỹnė Rm. Tikra makalỹnė, lietui palijus, pasidarė Srv. Lyja ir lyja, kada jau mes ir
nustosime tą makalynę mindžioti Dl. Diendaržy makalỹnės ligi kelių Jnšk. Kojos nu-
šuto, po tą makalỹnę bebraidant Ds. Traktoriai toje makalynėje kriokė ir ūžė sukdamiesi vieto-
je rš.
2. prastas, koks sumaišytas valgis: Čia ne bulvienė, o kažin kokia makalỹnė Šl.
3. prk. netvarka, sąmyšis, maišatis: Čia tokia makalỹnė, kad sunku ką ir išgalvoti Alk.
Dabar ir jų gyvenime pasidarys makalỹnė Up. Kur jį rasi, pilna troba žmonių – tikra maka-
lỹnė Šl. Tokioj makalỹnėj galo su galu nesurasi Mrs.
4. scom. prk. nerimtas žmogus, makalas: Butkėnė ta tokia makalỹnė KlvrŽ. Ką ten pripliurpė
tas makalỹnė? Skd.
ǁ greitakalbis: Eik tu, makalỹne, aš tavo kalbos nesuprantu! Gr.
Vėl senoviškai...
Senovėj dirbt reikėjo, rimtai - dabar gi svarbiausia, kad sektųsi:)
Sėkmė!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą