Specialusis politikas su Specialiuoju verslininku

Baudžiamojo proceso kodeksas Lietuvoje pradėjo veikti 2003 metais. Tuomet teisėsauga asmenis galėjo apklausti kaip liudytojus arba kaip įtariamuosius. Idėja sukurti specialiojo liudytojo institutą kilo, kai Seimas nesutiko panaikinti teisinės neliečiamybės Seimo nariams Vyteniui Andriukaičiui, Vytautui Kvietkauskui ir Arvydui Vidžiūnui. Prokurorai jiems negalėjo pateikti įtarimų kyšininkavimu, o pasakoti apie savo veiksmus būdami paprastais liudytojais jie negalėjo, pasakojo prokuroras V.Kukaitis.

Patiems Seimo nariams išreiškus norą bendradarbiauti su teisėsauga, jie atsisakė Seimo nario mandato, o kartu ir teisinės neliečiamybės.

Vėliau Baudžiamojo proceso kodekso korekcijoms rengti buvo sukurta darbo grupė. Šias pataisas, tarp kurių buvo įvestas specialiojo liudytojo institutas, Seimas priėmė 2007 metais.

2008 metais patvirtintose generalinio prokuroro rekomendacijose dėl specialiojo liudytojo apklausos rašoma, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Rekomendacijose numatyta, kad esant pakankamam kiekiui duomenų asmenį kaip specialųjį liudytoją apklausti draudžiama, jam turi būti suteikiamas įtariamojo statusas.

Anot rekomendacijų, asmenys kaip specialieji liudytojai turėtų būti apklausiami itin retais atvejais.

rekomendacija 
1. palankus apibūdinimas, teikimas, laidavimas. 
2. patarimas, pasiūlymas.

Diurnalistas pamiršo parašyt, kas rekomeduoja...

Jei jau šitaip...

Logiška būtų įvesti "specialiojo politiko" ir "specialiojo verslininko" titulus.

Štai - Specialieji politikai.

Pirmauja liberalai (du, raudonais rėmeliais), tvarkiečiai (irgi du, vyšniavais) bei darbiečiai (vienas, rudais).

O štai specialieji verslininkai:

Gūglė (dėl nepatyrimo:))) prikišo čia ir "specialiųjų politikų", o ir ne visi verslininkai, kurių portretai čia, buvo specialiaisiais liudytojais.

Štai kas įdomu:

Prokuratūra neturi statistikos, kaip plačiai taikomas šis statusas, bet pernai jis buvo suteiktas daugybei viešų asmenų.

„Vijūnėlės dvaro“ tyrime taip buvo apklausti Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir tuometis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, tyrime dėl „Norfos“ statybų Prienuose – parduotuvių tinklo vadovas Dainius Dundulis ir europarlamentaras Rolandas Paksas.

Petrui Gražuliui specialiojo liudytojo statusas pritaikytas vadinamojoje „koldūnų byloje“.

Aiškinantis bandymą nuslėpti girtumą specialiaisiais liudytojais apklausta Nacionalinės žemės tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė, ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas ir jo pavaduotojas Kastytis Grigonis. Vėliau visi jie tapo įtariamaisiais.

Tiriant galimą korupciją Kauno rajone specialiuoju liudytoju apklaustas savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Keli asmenys specialiaisiais liudytojais apklausti „MG Baltic“ politinės korupcijos tyrime. Iš pradžių tokiu statusu byloje figūravo parlamentarai liberalas Eligijus Masiulis ir „darbietis“ Vytautas Gapšys. Prokurorams pareiškus, jog prašys naikinti jų imunitetą, kad galėtų pateikti įtarimus, Seimo nariai atsisakė mandatų.

Šiame tyrime specialiojo liudytojo statusas buvo suteiktas ir koncerno prezidentui Dariui Mockui, valdybos nariui Romanui Raulynaičiui, narystę Liberalų sąjūdyje susistabdžiusiems savivaldybės tarybos nariui Šarūnui Gustainiui ir parlamentarui Gintarui Steponavičiui. Tarp liudytojo ir įtariamojo

Skirtingai nei paprastam liudytojui, specialiajam liudytojui nenumatoma baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą, jis gali atsisakyti duoti parodymus. Asmuo gali būti apklaustas kaip specialusis liudytojas tik jam sutikus.

Šios specifinės specialiojo liudytojo teisės nebūtinai reiškia, kad jis yra netoli įtariamojo, sako prokuroras, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokymo centro lektorius Vytautas Kukaitis.

„Moksliškai interpretuojant tikimybių teoriją, jeigu kalbame apie matematinę galimybę nuo nulio iki šimto, kur nulis reiškia liudytojas, niekaip neprisidėjęs prie veikos, o šimtas yra veiką padaręs įtariamasis, tai nuo vieno iki 99 ir yra specialusis liudytojas“, – BNS sakė Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

„Pavyzdžiui, guli lavonas su peiliu krūtinėje ir kambaryje yra dešimt žmonių. Visų rankos kruvinos, tačiau smūgis buvo atliktas tik vienas. Tikėtina, kad tą dūrį padarė tik vienas žmogus, o kiti devyni neprisidėjo. Nesant kitų duomenų, tokiu atveju greičiausiai visi taptų specialiaisiais liudytojais. Bet juk tu gali būti su kruvinomis rankomis vien dėlto, kad bandei padėti tam sužeistam žmogui ar bandei sustabdyti dūrį“, – pridūrė jis.

Pasak prokuroro, specialusis liudytojas yra tarpinis, laikinas procesinis statusas, kol galimo nusikaltimo aplinkybės yra neaiškios ir tokio asmens dalyvavimas procese padeda greičiau nustatyti tiesą.

Advokatas Edmundas Budvytis pritaria prokuroro minčiai, kad specialieji liudytojai visuomenėje neturėtų savaime būti vertinami neigiamai.

O Specialusis politikas su Specialiuoju verslininku...

Specialusis bankininkas:(

Vienok...

Regis, paprastas žmogus specialiuoju liudytoju nebūna...