Nuo Šnipio iki Šnipo

Štai ką Lietuvių Kalbos Žodynas sako:

◊ sàvo šni̇̀pį ki̇̀šti rūpintis svetimais reikalais: O ko tu kišai̇̃ sàvo šni̇̀pį kur nereikia?! Jnš.

 

Šnipiškės – buvęs Vilniaus priemiestis, pavadintas turtuolio pirklio Šnipio vardu, kuriam didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas buvo padovanojęs už Neries upės didelius žemės plotus.

Bibelio bus prisiskaitęs mūsų Vytautas, 

ne kitaip:

Mt 25, 14–30 Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi"

Paminklas Vilniaus Gaonui

Žydų g. 5

Skulptorius: Kazimieras Valaitis, Mindaugas Šnipas. 1997

Iš Suvalkija paverstos Sūduvos Mindaugas - ten Šnipiai gal anksčiau už Vilnių pasirodė:)

Kai XVIII a. iškilo Elijahu, nuo tada Vilnius buvo pripažintas dvasiniu centru ir pavadintas Lietuvos Jeruzale. Tuomet buvo paplitęs posakis: uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių.

Mat kaip.

O Lodzės herbe 

- luotas:)