2017-05-26

"Baltosios pirštinės"

Baltosios pirštinės.
1997 m. bakalauro studijas baigė Stokholmo ekonomikos mokykloje Rygoje, įgijo CFA (Chartered Financial analyst) sertifikatą.
Po praktikos „Hansabank Markets“ būstinėje Taline (Estija), tais pačiais metais pradėjo kurti Hansabank Group (dab. „Swedbank“) investicinės bankininkystės padalinį Lietuvoje. 1999 m. „Swedbank“ įsigijus Hansabank Group, tuometinė investicinės bankininkystės vadovybė partnerystės modeliu sukūrė naują investicinį banką „Lõhmus, Haavel & Viisemann“ (LHV). Dirbdamas LHV jaunesniuoju partneriu, kartu su partneriais sukūrė pirmąjį rizikos kapitalo fondą Baltijos šalyse – „New Economy Ventures“. Vadovavo interneto verslo įmonėms keliose šalyse, pvz., interneto aukcionų portalui osta.ee.
2000–2007 m. kūrė ir finansavo įvairius technologijų ir medijų verslus Baltijos šalyse ir Skandinavijoje. 2000 m. Estijoje įkūrė informacinių technologijų paslaugų įmonę „Webmedia Group“*, 2005 m. programinės įrangos vystymo sektoriuje tapusią pirmaujančia Estijoje, 2011 m. tapusią didžiausia savo sektoriuje Baltijos šalyse. Tadas Langaitis yra aplankęs beveik 100 pasaulio valstybių, verslo patirties įgijo 15 pasaulio rinkų.

Tadas Langaitis 2012 m. buvo vienu iš pilietinio judėjimo, siekiančio skaidrių rinkimų, „Baltosios pirštinės" iniciatorių (2014 m. pasitraukė iš organizacijos veiklos).
Tadas Langaitis yra buvęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, eina „Lietuva 2030" Valstybės pažangos tarybos nario pareigas.

„Webmedia Group CFO“* finansų direktorius, atsakingas už tarptautinę verslo plėtrą.

Labai svarbi detalė – estiškos firmos „Nortal“ (buvusi „Webmedia Group“*) sėkmė Lietuvoje prasidėjo būtent tada, kad T. Langaitis paliko šią įmonę.
 
Ir kai T. Langaitis sėkmingai pasidarbavo ir praplėtė verslą tarptautiniu mastu, paskui apgalvojo ėjimus į priekį ir išėjo iš šios sėkmingos firmos, kad galėtų užsiimti labdara bei tauria visuomenine veikla Lietuvoje, kurią pats, labdario teigimu, ir finansavo.

Filantropas milijonierius T. Langaitis
O estų firma, kai ją paliko T. Langaitis, iš karto – koks atsitiktinumas (!) – atkeliavo į Lietuvą ir ėmė gauti solidžius valstybės užsakymus.

Be minėtos ne visai sėkmingos technine prasme, bet itin pelningos finansine prasme e.sveikatos sistemos kūrimo, „Nortal“ Lietuvoje savo paslaugas teikė ne vienai valstybės institucijai, jos klientų saraše yra:
 
VĮ Registrų centras (3.161.741 Eur),
AB Lietuvos paštas (2.105.131 Eur),
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (1.845.651 Eur),
VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos (1.517.703 Eur),
Ugdymo plėtotės centras (952.849 Eur),
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (490.216 Eur),
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika (483.102 Eur),
Viešoji įstaiga Klaipėdos ligoninė (452.693 Eur),
Viešoji įstaiga Šeškinės poliklinika (391.230 Eur),
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (365.242 Eur),
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (347.566 Eur),
AB „Lietuvos geležinkeliai“ (341.758 Eur),
UAB „Vilniaus energija“ (307.732 Eur),
Alytaus miesto savivaldybės administracija (197.063 Eur),
Varėnos rajono savivaldybės administracija (158.875 Eur),
Jonavos rajono savivaldybės administracija (93.357 Eur),
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (92.885 Eur),
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (69.772 Eur),
UAB Technologijų ir inovacijų centras (nuo 2013-11-04 UAB Duomenų logistikos centras) (57.924 Eur),
Šiaulių rajono savivaldybės administracija (52.397 Eur) ir t. t.

Daugiau apie e.sveikatos sistemos nuotykius ir tradicinį prokuratūros požiūrį į vagiamus valstybės pinigus (nuo 2010 m.) rasite ekspertai.eu antimafijos skiltyje E.sveikata.
 
Ekspertai.eu primena, kad valstybės, taip pat ir europinių lėšų įsisavinimas, kuriant įvairiausius informacinių technologojų produktus, – vienas saugiausių, patikimiausių ir nebaudžiamų pinigų plovimo būdų. Per 2007–2013 m. ši sritis įsisavino milijardą. Planuojama, kad iki 2020 m. turėtų būti įsisavintos dar didesnės lėšos.
T. Langaitis, kaip ir dera tokio tipažo veikėjams, yra Ukrainos kovos už nepriklausomybę aktyvus rėmėjas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą