Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvos moksleivių finansinis raštingumas ir matematikos žinios – pavojingose žemumose. Kuo tai gresia? Ir kaip tai reikėtų keisti? Apie tai pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadove Marija Vyšniauskaite. BNS nuotr. BNS nuotr. – Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, šalies dešimtokų matematikos žinių vidurkis – vos 5,76. Kai kuriuose rajonuose mokyklos vidurkis nesiekia net 2 balų dešimtbalėje sistemoje. Ką ir kalbėti apie finansinį raštingumą, jei toks matematikos žinių lygis. Situacija visiškai beviltiška, ponia Vyšniauskaite?
M. Vyšniauskaitė: Situacija nėra visiškai beviltiška, yra įvairių iniciatyvų, kuriomis bandoma gerinti ekonomikos žinias ir finansinį raštingumą. Mūsų institutas taip pat yra išleidęs ekonomikos vadovėlį. Atlikome mokytojų ir mokinių apklausas ir kaip pagrindinę problemą, kodėl ekonomikos mokytis yra neįdomu ir neretai sunku, įvardijo būtent tai, kad šios disciplinos mokymosi priemonės labai greitai pasensta. Ekonomikos pasaulyje viskas be galo greitai keičiasi, vadovėliai nespėja keistis tokiu tempu. Iki šiol mokyklose yra mokomasi iš knygų, kuriose Lietuvos valiuta vis dar litas, ar, pavyzdžiui, pateikiami kelerių metų senumo statistikos duomenys.
– Dabar dešimtokų matematikos vidurkis nesiekia nė 6 balų. Kaip minėjau, yra mokyklų Lietuvoje, kurių vidurkis nesiekia net 2 balų. Po poros metų šie jaunuoliai stos į universitetus, pradės savarankišką gyvenimą. Atrodo, nebėra kur žemiau eiti, pone Dargi?
R: Dargis: Tai yra pasĖkmės mūsų švietimo sistemos ir to, kad ilgą laiką matematika ir finansinis raštingumas visiškai nebuvo ir nėra prioritetu. Tai tuo pačiu yra ir profilinio mokymosi pasĖkmė. Mes leidžiame rinktis vaikams, ką mokytis, tuo pačiu leidžiame jiems pasirinkti lengviausią kelią. Čia turime tik matematikos rezultatus, aš bijau, kad panašius vidurkius išgirstume ir apie chemiją, fiziką. Mes šiandien matome to atsipalaidavimo pasĖkmes. Man labai lengva kalbėti, nes aš tik ką parskridau iš tarptautinės verslo konferencijos Briuselyje, kur kaip tik buvo kalbama apie ateities Europą ir kaip ji gali konkuruoti pasaulyje šiandienos iššūkių kontekste. Buvo pateikta tokia informacija, kad 2020 m. 90 proc. darbo vietų reikalaus skaitmeninių įgūdžių. O kas tai yra? Ta pati matematika. Žmonės negalės gauti darbo ir kurti savo gerovės neturėdami pamatinių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pagrindų. Ko šiandien Lietuvoje tikrai reikia ir apie ką kalbu jau daugelyje metų – skubiai pertvarkyti ugdymo programą. Mums reikia pradėti ugdyti žmones taip, kad jie gebėtų kurti pridėtinę vertę jau netolimoje ateityje.
– Pagal finansinį raštingumą Lietuva tarp 15 šalių yra 11 vietoje. Mus lenkia ir kai kurios galbūt net mažiau išsivysčiusios šalys. Vyriausybė, reaguodama į šiuos skaičius, kalba apie ekonomikos pamokų skaičiaus didinimą ar net mokymą visus 12 metų. Ponia Vyšniauskaite, bus kam mokyti vaikus nuo pirmos kalsės ekonomikos pagrindų?
M. Vyšniauskaitė: Būtent tai ir yra pagrindinė problema. Pati iniciatyva – integruoti ekonomikos pamokas nuo pat pirmos klasės – yra labai šauni ir sveikintina, bet bent kol kas nėra kam to daryti. Mokytojai tam nėra paruošti. Dabar vaikai gali rinktis 9 ar 10 klasėje jie nori mokytis ekonomikos vieną kartą per savaitę. Bet ir pagal tokią tvarką ekonomiką dėsto ne visada atitinkamą išsilavinimą turintys mokytojai.
R. Dargis: Paskutinius dešimt metų mes visiškai apleidome edukologiją. Žinoma, ir ne be savo pagalbos edukologijos universitetas truputėlį degradavo. Aš jau ne kartą esu minėjęs, kad paskutinius penkerius metus niekas nebestoja į matematikos, fizikos, chemijos mokytojo specialybę. Taigi mes jau dabar galime numatyti pasĖkmes.
Svarbu,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą