Vakarų imperija griūna

A. Merkel prognozės susimąstyti privers ir Lietuvą: tikėtina, kad išvydome tektoninio lūžio pradžią.

Laikai, kai galėjome visiškai pasikliauti kitais, tam tikra prasme baigiasi“, – taip Miunchene pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Žinia kaipmat apskriejo visą pasaulį, mat tai įvertinta kaip aiškus signalas – Europa nebegali visiškai pasikliauti Donaldo Trumpo valdomomis JAV, o „europiečiai turi paimti likimą į savo rankas“.

Ką išties reiškia tokie Berlyno signalai?

Dalyvaudama rinkimų kampanijos renginiuose, A. Merkel savaitgalį apsilankė Miunchene vadinamojoje mažojoje „Oktorberfest“ alaus šventėje. Anot vienos svarbiausių Europos ir Vakarų pasaulio lyderių vadinamos A. Merkel, nors Vokietija ir Europa su JAV bei Didžiąja Britanija stengsis palaikyti gerus santykius, „europiečiams reikės kovoti už savo likimą“.

„Tai panašu į eros pabaigą. Eros, kurioje JAV buvo lyderės, o Europa sekė iš paskos“, – taip A. Merkel pasisakymus komentavo buvęs Vašingtono atstovas prie NATO Ivo Daalderis.

Jį citavęs „New york Times“ taip pat konstatavo, kad Vokietijos kanclerės pasisakymus galima laikyti tiesiogine kritika D. Trumpui. Pastaruoju esą nebegalima pasikliauti, mat jis nuvylė sąjungininkus, todėl ir pačia Amerika nebegalima pasikliauti, kaip pastaruosius 70 metų.

„Šiandien JAV daugeliu klausimų juda priešinga kryptimi, nei Europa. A. Merkel komentarai yra naujos realybės pripažinimas“, – teigė I. Daalderis.

Lyg tyčia leidinyje „Foreign policy“ neseniai pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad būtent Vokietija patyliukais kuria ES armiją. Ne vieną dešimtmetį vokiečių, prancūzų ir kitų puoselėta idėja Europai turėti savo ginkluotąsias pajėgas, kurios karine galia galėtų prilygti amerikiečiams arba juos pakeisti, regis, stumiasi į priekį.

Anot „Foreign policy“, šiemet Vokietija kartu su Čekija ir Rumunija žengė radikalų žingsnį, apeidamos biurokratines ir kitas kliūtis, kurios iki šiol trukdė ES karinėms pajėgoms sukurti.

„Per artimiausius kelis mėnesius Rumunijos 81-oji mechanizuotoji brigada bus integruota į Vokietijos greitojo reagavimo pajėgų diviziją, o Čekijos 4-oji greitojo reagavimo brigada taps Vokietijos 10-osios šarvuotosios divizijos dalimi“, – teigiama straipsnyje.

Taip bus pasekta dviejų Nyderlandų brigadų pavyzdžiu – viena jų priskirta Vokietijos greitojo reagavimo divizijai, o kita – 1-jai šarvuotajai divizijai. Nyderlandams tai buvo proga treniruotis su tankais, kurių olandų kariškiai buvo priversti atsisakyti 2011 metais.

Anot Miunchene įsikūrusio Bundesvero universiteto profesoriaus Carlo Masalos, Vokietijos vyriausybė rodo norą tęsti Europos karinių pajėgų integraciją.

Be to, A. Merkel, nepaisydama asmeninių D. Trumpo pagyrų, regis, liko nusivylusi JAV prezidentu.

Kitaip, nei tikėtasi, per NATO lyderių susitikimą Briuselyje jis tiesiogiai neišreiškė paramos Vašingtono sutarties 5-jam straipsniui – kertiniams žodžiams, kuriais Aljanso narės garantuoja savo narių gynybą. Kiekvienas JAV prezidentas nuolat pabrėždavo, kad Vašingtonas laikysis savo įsipareigojimų, o 5-asis straipsnis yra tvirtas ir nepajudinamas.

Užuot išreiškęs aiškią paramą sąjungininkėms, D. Trumpas viešai kritikavo NATO šalių lyderius dėl šių nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto*. D. Trumpui kalbant apie „dideles pinigų sumas, kurias amerikiečiams yra skolingos kai kurios NATO narės“, A. Merkel ir kiti Aljanso šalių lyderiai, stovėję šalia, akivaizdžiai jausdamiesi nejaukiai ar net pakraupę klausėsi JAV prezidento pamokslo.

Būtent todėl tokia vieša ir akivaizdi A. Merkel kritika bei nusivylimas naujuoju, dar nė pusmečio šaliai nevadovaujančiu D. Trumpu nuskambėjo kaipmat po kelių kanclerės susitikimų su JAV prezidentu.

* Pinigų stigo Verslininkui Trump'ui, dabar stinga JAV prezidentui Trump'ui.

:)

Oi oi:))