Skurdas vėl.
– Galimas trijų pakopų turto kaupimas, – aiškinau. – Pradedat – vidurinėj klasėj. Tęsiat – aukštuomenėj. O pabaigiat – garsiausiose grankanarijose:)
Step 1. 2010 metų gruodžio 11 dieną prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva Baudžiamasis kodeksas (BK) buvo papildytas straipsniu dėl neteisėto praturtėjimo.
Step 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Plenarinė sesija (net penkiolika teisėjų) neteisėtu būdu turtus susikrovusiems korumpuotiems valstybės tarnautojams, nusikaltėliams ir jų artimiesiems siunčia gerą žinią, galinčią padėti išsaugoti turtą.
Penktadienį net po kelis mėnesius trukusio nagrinėjimo teisėjai paskelbė, kas laukia tų, kurie neteisėtai praturtėjo ir negali pagrįsti daugiau kaip 500 MGL dydžio (65 tūkst. litų) turto – kasacinės instancijos teismo išaiškinimu turės remtis bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys prokurorų perduotas baudžiamąsias bylas.
Pasak LAT teisėjų, ar galima taikyti baudžiamąjį įstatymą dėl neteisėtai susikrautų turtų iki įstatymo įsigaliojimo – 2010-ųjų gruodžio 11 d., turės spręsti teismai, nagrinėjantys kiekvieną bylą atskirai.
Nors įstatymuose numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atgal negalioja, tačiau įstatyme dėl neteisėto praturtėjimo yra nurodyta sąvoka, jog už tai atsakomybė krenta ant tų, kurie turtą turėjo – trunkančią nusikalstamą būseną.
LAT pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nenustatė jokio pereinamojo laikotarpio ir tvarkos, leidžiančių turto savininkui legalizuoti turimą nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą ar kitaip išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo nėra vienareikšmis.
„Šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į individualias kiekvieno atvejo aplinkybes“, – pabrėžė teisėjai.
Step 3. KT savo sprendime aiškiai nurodė, kad negali būti teisiami tie asmenys, kurie turtą įgijo iki 2010 metų gruodžio 11 dienos. Tą dieną prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva Baudžiamasis kodeksas (BK) buvo papildytas straipsniu dėl neteisėto praturtėjimo. Dauguma teisėsaugos akiratyje atsidūrusių veikėjų turtą įgijo keleriais metais anksčiau, todėl jiems iškeltas bylas tenka užversti vieną po kitos.
Lietuvos kontrabandos karaliumi vadinamo Viliaus Karaliaus sūnaus Edgaro Karaliaus bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis dar 2011 metais du kartus kreipėsi į KT, tačiau jo prašymai išaiškinti naująjį BK straipsnį buvo atmesti.
Dar kartą į KT Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija kreipėsi tik 2015 metais.
Per tą laiką E.Karalius buvo nuteistas, vėliau išteisintas, o eikvodami savo laiką ir valstybės lėšas prokurorai ir teismai toliau tyrė neteisėto praturtėjimo bylas.
Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis iš karto po KT sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teisme pasiūlė nutraukti bylą E.Karaliui, nes teisėsaugos pareigūnus sudominusį turtą jis buvo įsigijęs 2006 ir 2007 metais.
G.Jasaičio nuomone, prokurorai keletą metų veltui gaišo laiką dėl vieno įstatymų leidėjo įrašyto žodžio „turėjo“.
Šis būtuoju laiku įrašytas žodis leido imtis tyrimų dėl asmenų, kurie buvo įgiję turto iki 2010 metų gruodžio.
„Jei būtų įrašytas žodis „turi“, visiems būtų buvę aišku, kad teisti galima tik už turtą, įgytą ne anksčiau kaip 2010 metų gruodžio 11-ąją.
Tuomet daug tyrimų galėjome netgi nepradėti“, – aiškino G.Jasaitis.
Dabar prokurorams nelieka nieko kito, kaip atsiimti kaltinimus net baigiamose nagrinėti bylose.
Mėlyni tekstai prieštaringi.
Tenka manyti, kad Konstitucinis Teismas, dusyk atmetęs, bet trečiąsyk apsvarstęs gruodžio 11-osios klausimą, yra prieštaravimų kaltininkas (žr. Step 2).
Mistiškiausia šioje step-by-step (3 step'ai iš viso) praturtėjimo įteisinimo istorijoje gruodžio 11-oji:
1. Šiemet 2018- jų Vasario 16-tosios Nepriklausomybės Akto radimo Vokietijoje būdu Lietuva sužinojo, kad Vokietija ją, Lietuvą, pripažino 2018-tosios kovo mėnesį 2017- tųjų gruodžio 11-osios Pareiškimo pagrindu. Perskaitykit...
2. Vokietija ir diktuoja "turtėjimo" sąlygas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą