pi̇̀nigas (vok. dial. pennig) sm. (3b); SD248
1. moneta: Žymė, išspaudžiama ant pinigų SD54. Pabarstė pinigų ant aslos LB204. Aš šiūbelę kunigui, man kunigas pi̇̀nigą, aš pi̇̀nigą karaliui Dkš. Sidabrinis pinigáitis Mrc. Kai pinigai̇̃ dega, sako, kad auksiniai šveičiasi (vėdinasi) Lnkv. Pinigai̇̃ nuo jo vis birte biro Sch212.
^ Kad nušlavė kiemą – kap pi̇̀nigą! Lp. Pražuvo kaip piktas pi̇̀nigas Ds. Kur pi̇̀nigas muštas, ten ir giliuoja Dkš.
2. pl. SD5, H tiksliai pažymėtos vertės metaliniai ar popieriniai ženklai kaip perkamo ar parduodamo daikto vertingumo matas: Ažumokėjimas daiktais, ne pinigais SD52. Sakė pinigai̇̃s [mokėti] i nepasakė, kiek Jrb. Pinigai (orig. pinnįgai) imami ir duodami R156. Pas mūsų pinigų̃ paklausai̇̃s tėra J. Pinigų̃ ėsant, dabar geras gyvenimas Jrb. Toks man daktaras! Tik pinigams imti J.Jabl. Dabar svietas geriau susverčia su pinigai̇̃s Čk. Pinigus išleidžia ant skanskanių B. Jie gyvena pinigam Ėr. Savo pinigai̇̃s, savo rankom padarė Pb. Tie vokiški pinigai̇̃ visi ant nieko nuėjo Kp. Kad tų pinigų̃ būtų tiek, kiek nėra, tai pirktum viską, kas yra Trs. Par jį pinigų̃ kaip šieno (daug) Trgn. Pinigų kaip dumblo Ds. Pas jį pinigų kaip pas šunį blusų LTR. Kitas dabar pinigų kaip mėšlo turi Mžš. Turi pinigų kaip aičvaras LTR(Ul). Seniau, būdavo, pinigai̇̃s užpila ir išleidžia dukteris už vyrų Mrj. Gerus pinigus ima (daug uždirba) Rod. Tais pinigais sunku dabar išmisti, išgyventi J.Jabl. Pinigų̃ neturi – nėr daktaro Mrj. Kad tep gavus kur dykų pinigų̃! Mrj. Jo pinigai̇̃ saulės nemato (slepiami, taupomi) Mrj. Pinigúosan krauna (pinigus dedasi, taupo) Dglš. Iš tavo [atsiųstų] pinigų pasisiuviau suknelę Jnšk. Nori pinigúosa (pasiskolinęs) kiek medžio paimt Lp. I mano pinigais mokėta, ne skiedom Klt. Parduod vyrus kaipo jaučius, im pi̇̀nigus (orig. pinįgus) kaip už žalčius JD556. Jei pirmąsyk gegutę išgirdęs kukuojant turėsi pinigų, tai visus metus turėsi (priet.) Anč. Jei prie pinigų dvilypį riešutį laikysi, niekuomet pinigų nestigsi (priet.) Krs. Pinigai (orig. pinnįgai) už kraują R79. Sviete pinigų ir kiaulės neėda, o mes ir vaikam neturim Prng. Sėdos dalytis pinigai̇̃s Dv. Turi kluone daugesn javų, skrynioje daugesn rūbų daugesn pinigų̃, neg privalu ant padoraus pramitimo tavo DP55. Imk pinigaičius iš kišenaičio LTR(Mrj). Turiu daug pinigaičių Brz. Parsiverkęs su tais nepinigai̇̃s (pinigų neturėjimu), o visko pirkinėja Gs. Mūsų karvė daba[r] ne piniguõs (mažos vertės) Jrb.
^ Pinigai – kaip bulbė: gavai, smakt ir prarijai (išleidai) Ėr. Pinigai̇̃ – tai vanduo Mrj. Nėra slidesnio daikto kaip pinigai Ds. Tep lyja visa diena, kap už pi̇̀nigus (ilgai, be paliovos) Krok. Pinigai mėgsta skaityti Pkn. Visiem pinigai̇̃ skaitomi Sml. Anas turtingas buvo – piniguõs numirė Ob. Anys mirksta piniguõs (daug jų turi) Ktk. Ir šuva ėstų mėsą, bet pinigų nebėsą Dkš. Kad turi pinigų, nebijok nei ubagų LTR. Jei pinigų turėsi, pačiame Dievo soste sėdėsi LTR. Kad rankom šalta, pinigų̃ turi (nereikia dirbti) Dkš. Brangiau pinigų̃ (= už pinigus) toks žmogus Gdr. Pinigai̇̃ čia prarandami, čia įgyjami BŽ264. Ant mūsų pinigų̃ visi miesto šunys guli (neturime nieko) Rdd. Jie tiek daug turi pinigų̃, kad pas juos katės ant pinigų̃ guli Prn. Reikia tik bėdos, tai bus ir pinigų̃ Krok. Bėda su pinigais, bėda be pinigų An. Nei sėjus pjovus – pinigai rankoj pat. Kur baras ar pinigus skaito, iš ten bėk šalin LTR(Brž). Daugiau pinigų tur negu proto LTR(Grnk). Kada pinigai kalba, tada tiesa tyli LTR(Kb). Pinigai̇̃ tyli, pinigai̇̃ šneka Pin. Pinigai ūtura, pinigai i tyli Tvr. Su pinigais visos durys atsidaro LTR(Kp). Pinigai per storiausias mūro sienas lenda LTR(Šmk). Pinigai žmogų sveiką padaro, pinigai ir į kapus nuvaro rš. Pinigai pakaria, pinigai paleidžia Kpr. Pinigai ir gerą žmogų iš kelio išveda LTR(Jnš). Pinigai – smailus dalykas rš. Laikas – pinigai rš. Pinigai – galvažudžiai Sch94. Už pinigus velnias ir kazoką šoka Ėr. Už pi̇̀nigus [ir] velnias vaikus supa Ktv. Už pinigus visko gausi, tik garbės neįgysi Mrj. Už pinigus ir dangų nusiperki LTR(Zp). Až pi̇̀nigus visko gausi, tik tėvo su močia negausi Ktk. Neturi taukų – nekepk blynų, neturi pinigų̃ – nesiženyk Dl. Nėra pinigų – mesk ir mašną LTR(Pšl). Be pinigų nei dangun neįeisi LTR(Krč). Be pinigų nei proto neklausia KrvP(Jz). Be pinigų visur, ir košėj prapuolęs Klt. Be pinigų nė iš namų KrvP(Jnš, Rs). Be pinigų̃ nėr ir draugų Trgn. Be pinigų̃ visur blogai, su pinigai̇̃s visur gerai Sld. Svetimi pinigai nešildo LTR(Pšl). Kiba jumi šuva šika pinigai̇̃s (sakoma išlaidžiam) Krok. Verčiau žarijas žarstyti negu svetimus pi̇̀nigus Pc. Kokio daikto negalima nė už pinigus nupirkti? (sveikatos) Mrj.
3. sing. lėšos, kapitalas: Až obuolius kasmet mes paemam daug pi̇̀nigo Ktk. Seniau sunku buvo su tuo pi̇̀nigu Grv. Rado pas jį labai daug pi̇̀nigo Tj. Kiek aš an jos (ligonės) padėjau pi̇̀nigo! Grv. Man viso gana, nereikia nė pi̇̀nigo, nieko Nmč. Pinigas niekam nevertas buvo [karo metais] Imb. Marti gyvena iš pi̇̀nigo (neturi žemės, gyvulių, viską perka) Drsk. Dabarykščiu laiku viskas iš pi̇̀nigo Gg. Kad būt kišenė[je] didelis pi̇̀nigas, tai galėtum sėdėt, rankas sunėrus Šmk. Ko tu nori – šiądie litas pi̇̀nigas Dkš. Kad pinigo būt, viskas būt Rod. Greit pinigas išeina Ėr. Jis to pi̇̀nigo an pagydymo davė ne šimtais, ale maišais Jrb. Gražaus pi̇̀nigo padarėm iš bulbių Drsk. Persilauš žiema, skalsa pasibaigs žmonėse, tada į turgų [grūdus], pinigėlis visiškai kitas bus J.Balt. Būdavo visko, i to pinigỹčio Gs. Čia pi̇̀nigas auga: kas mėnesį pinigų pluokštą pasimi (apie daržus) Jrb. Matai, ką pi̇̀nigas daro! Mžš.
| Duok man pinigą ir peilį, o aš už tokio lumzdo neisiu Gs. ^ Pinigas kaip svečias: čia buvo, čia nebėr LTR(Pnd). Pinigas – vėjo brolis J.Jabl. Pinigas prausia, pinigas ir purvina TŽV94. Su pinigu ir danguj vieta LMD(Zp). Pinigas ir pragaro vartus atrakina PPr299. Dabar žmonėm pinigas už dūšią brangesnis, už tėvus artimesnis KrvP(Ss). Pi̇̀nigas kalba, pi̇̀nigas tyli Krč. Pinigas pasaulį valdo TŽV594. Pinigas pinigą pelno PPr299. Su dėka neatliksi, su pinigu neužkiši LMD. Be pinigo nei gimti, nei mirti KrvP(Al, Jnš). Pi̇̀nigas tave nesaugos, tu turi jį saugot Vlkv. Be pinigo ir protas negelbsti PPr292. Pinigas ant vietos nesušyla LTR(Grk). Pinigas sunkiai ateina, lengvai išeina Lš.
4. pl. prk. indų šukės, pilamos į žiemai aptaisomų daržovių kauburio apačią: Atnešk iš po prieklėčio pinigų: tuoj kapčių reiks sukast Sml.
◊ kaip blõgas (pi̇̀ktas) pi̇̀nigas įkyriai: Eina ir eina kaip blogas pinigas Švnč. Lendi, lendi visur kaip pi̇̀ktas pi̇̀nigas Užp.
pi̇̀nigus atsakýti numirti: Jau pinigus atsakė Lp.
pi̇̀nigus skaitýti Lp, Rud juok. kojas kratyti nudurtam (ppr. apie paršą): Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pi̇̀nigus skai̇̃to Pg.
už [jókius] pi̇̀nigus (ko negauti, nedaryti) niekaip, visiškai: Kur miške auga uosiai, tai už pi̇̀nigus vilko nerasi Nmč. Šlapia miške – nevažiuosiu už jókius pi̇̀nigus Slm.
už grýną (ti̇̀krą) pi̇̀nigą im̃ti (priim̃ti) laikyti neginčijamu, tikru dalyku: Viską, ką girdėjau ar iš senosios Bertaitienės, ar iš Dūdjonienės, ar iš sakytojų, – viską ėmiau už gryną pinigą I.Simon. Beniui buvo gėda, kad priėmė už tikrą pinigą jos lengvabūdišką žaidimą J.Avyž. O tai paeina iš to, jog išvaizdą tankiai priimame už tikrą pinigą Blv.
prie pi̇̀nigo (kas) pinigingas: Pasiūlyk jam: jis žmogus prie pi̇̀nigo, paims Jnš. Nagi, pasiūlyk jiems, gal i pirks, kai da vis prie pi̇̀nigo gyvena Stak.
According to the Riksbank, in 2015 cash transactions made up barely 2% of the value of all payments made in Sweden – a figure some see dropping to 0.5% by 2020. In shops, cash is now used for barely 20% of transactions, half the number five years ago, and way below the global average of 75%.
And astonishingly, about 900 of Sweden’s 1,600 bank branches no longer keep cash on hand or take cash deposits – and many, especially in rural areas, no longer have ATMs. Circulation of Swedish krona has fallen from around 106 billion in 2009 to 80 billion last year.
This is why the world’s oldest central bank,
It is surprising therefore that Sweden comes sixth in the Global Digital Money Index. Sweden  :))   O ką Porno Grafas  :) |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą