Lietuvos pilietybė lietuviams ir litvakams

Po šio rašinio laišką gavau.

Pilietybės įstatymo 9¹ straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo.

2. Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

3. Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.“

Mūsų laikų

(po 1990 03 11)

ekonominiai ir kitokie bėgliai šiandien, įgiję kitos valstybės pilietybę, gali tikėtis išsaugoti Lietuvos pilietybę turėdami ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir Prezidento sprendimu.

2016 m. birželio 21 d.
Seimas antradienį pradėjo svarstyti pataisas, kurios užtikrintų galimybę tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę.

Už tokias Pilietybės įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 92 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Nutarta projektą priimti skubos tvarka ketvirtadienį.*

Vienas iš projekto autorių opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad įstatymą būtina tikslinti dėl užpernai ir pernai migracijos specialistų bei teismų pradėtos taikyti praktikos, kai litvakų prašoma pateikti įrodymų, jog tarpukario Lietuvoje jie ar jų protėviai buvo persekiojami.

„Reikalauti paaiškinti, ypač žydų kilmės asmenų, kad jų protėviai kokiais nors 1935 metais traukėsi dėl suvokto pavojaus, nelabai žmogiška“, – sakė A.Kubilius, pristatydamas projektą Seime.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad pilietybė atkuriama asmeniui, kuris iš Lietuvos pasitraukė ar išvyko iki 1990 metų kovo 11 dienos, išskyrus keitusius gyvenamąją vietą po 1940 metų birželio 15 dienos buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje.

„Noriu pastebėti, kad nieko mes nesiūlome keisti, palyginti su tuo įstatymu, koks buvo priimtas 2011 metais ir kuris buvo sėkmingai įgyvendinamas iki pat 2014 metų pabaigos, 2015 metų pradžios, kai dviguba pilietybė buvo suteikiama pagal tokį įstatymą ir visiems lietuvių kilmės asmenims, ir žydams, kurie turėjo Lietuvos pilietybę, jų palikuonims. Nieko mes nepakeičiame, išskyrus bandome išspręsti tą problemą, kuri kilo dėl to, kad valstybės tarnautojai pradėjo kitaip traktuoti įstatymo normas. Siūlome nesiginčyti su valstybės tarnautojais, su Migracijos departamentu, o siūlome tiesiog sutvarkyti, šiek tiek pakeisti kai kurias formuluotes, kad nebeliktų niekam jokių abejonių kokia yra įstatymų leidėjų valia“, – kalbėjo A.Kubilius.

Dabar Pilietybės įstatymas numato, kad iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos pasitraukę asmenys gali turėti dvigubą pilietybę. Tačiau Lietuvos teismai ir Migracijos departamentas pastaruoju metu atsisako atkurti Lietuvos pilietybę asmenims, iš Lietuvos išvykusiems tarpukariu, 1918-1940 metais.

Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo. Anot teismų, 1918-1940 metais Lietuvoje nebuvo persekiojami Lietuvos piliečiai.

„Čia galbūt pačiame įstatyme yra ne visiškai tiksliai suformuluota, kad vartojamas terminas „pasitraukęs“, o terminas „pasitraukęs“ yra išaiškinamas per žodį „išvykęs“. Tai mes ir siūlome faktiškai patį žodį „pasitraukęs“ komentuoti kaip žodį „išvykęs“, – aiškino A.Kubilius.

Anot jo, pozicija dėl Lietuvos pilietybės sugriežtinta po vienos konkrečios bylos, kai buvusi Lietuvos pilietė**, ištekėjusi už ruso karininko ir išvažiavusi gyventi į Maskvą apie 1970 metus, prašė dvigubos pilietybės.

„(...) ir teismas kaip tik toje byloje pradėjo aiškintis, kad jinai savanoriškai išvažiavo, kad tai negali būti traktuojama pasitraukimu ir taip toliau. Štai po to prasidėjo visas skaičiavimas. Tada pritaikė tarpukariui ir taip toliau, kad visiškai kitos yra istorijos“, – tvirtino konservatorius.

Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvos pilietybę atkurti atsisakyta dešimčiai litvakų, 2015 metais – 76, šių metų pirmąjį ketvirtį – 97.

* Ketvirtadienį, prieš pat Rasas, ypatingos skubos tvarka priimta,

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, JEIGU 1990 m. KOVO  11 d. JŲ NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA BUVO NE LIETUVOJE. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.**“

2016 m. birželio 23 d. Nr. XII-2473 Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 7 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;“.

2. Pakeisti 7 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;“.

Taigi, po 1990 03 11 išvykę lietuviai privalo turėti ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir tikėtis palankaus Prezidento sprendimo norėdami išsaugoti Lietuvos pilietybę, gi litvakui iš PAR, pvz., pakanka parašyti prašymą.

Šalom, Šiaurės Jeruzale!

** Lietuvos pilietė***, ir dar už ruso karininko ištekėjusi, žinoma, neverta nei A.Kubiliaus dėmesio, nei Lietuvos pilietybės...

*** O kiek A.Kubiliui ir visam mūsų rinktam Seimui rūpi mūsų Lietuvos piliečiai, gyvenantys, tarkim, Britanijoje po Brexit,

atsidūrę prastesnėje (Lietuvos pilietybės išsaugojimo galimybės požiūriu) negu tarpukariu iš Lietuvos išvykę litvakai?