(Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI)) Studentai neprivalo tylėti.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nemažai kalbama apie studentų teisę pasisakyti dėl ugdymo proceso. Turiu omenyje vieną labai konkrečią istoriją – prof. Vytauto Radžvilo kurso statuso pakeitimą iš privalomojo į pasirenkamąjį. Ši istorija, būdama Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) reikalas, tapo visos Lietuvos aktualija.
Neaišku, kodėl Europos studijų programos studentai pasirinko kitokį, ne visiškai tradicinį kelią išreikšti savo nepasitenkinimą. Vis dėlto šioje situacijoje keista ir neteisinga, kad būtent studentai pasirinkti kaip atpirkimo ožiai. Sprendimą dėl V. Radžvilo priėmė studijų programos komitetas, kuriame yra vienas vienintelis studentų atstovas.
Be to, „eurokomjaunuoliams“ prikišama tai, kad Ieva Galkytė dirba Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje. Tačiau ji yra tik viena iš devynių žmonių, kurie šį kreipimąsi pasirašė. I. Galkytės padėtis kritikams yra patogiausia, ir niekas nepuola nagrinėti, ką gyvenime veikia likęs aštuntukas. Nes tikėtina, kad būtų galima rasti ką nors, kas nebūtų tinkama konstruoti sąmokslo teorijas.
Ateityje tokių istorijų gali būti ir daugiau.
Mintis neginčytina. Tačiau kartais tylėjimas (bent šiuo atveju) naudingesnis. Kviesčiau perskaityti alkas.lt publikaciją "TSPMI kažkuo primena aukštąją partinę mokyklą". Tai pamąstymui apie teisingą ir neteisingą kalbėjimą/tylėjimą.
Pagarbiai
Nepatiko ana Sąjunga,
Kvaili kaip ...
Imtų pavyzdį iš mūsų Prezidentės
Paprasčiausiai -
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą