Vargšas šuo.
Bet kodėl rudą, ir kodėl gudą?
Gudai – etnonimas, lietuvių nuo seno naudojamas jų pietrytiniams (kartais ir pietvakariniams) kaimynams įvardyti.
Simonas Daukantas, veikale „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ aptardamas šio etnonimo kilmę, teigė, kad pirmiausia getai, atsibastę iš Azijos į Kimeriją, puolė graikų kolonijas prie Juodosios jūros. Po to sekęs kitas azijiečių puolimas, nustūmęs tuos getus į pietus, o po jo Kimeriją puolė dar viena tauta, kurią lietuviai vadinę „gudais“. Taigi, S. Daukantas neva iš Azijos atkeliavusius getus tapatino su gotais, I–III a. užplūdusius centrinę Europą iš Skandinavijos (tuo dabar neabejojama, nes yra patikimai nustatyta, kad gotų kalba menkai tesiskyrė nuo germanų prokalbės. Iš kitos gi pusės, žymus ispanų kalbininkas Ramon Menendez Pidal jokių įtikinamų germanizmų pėdsakų Pirėnų pusiasalyje nerado).
Kazimieras Būga, aptardamas etnonimo gudai kilmę, išsakė nuomonę, kad tai turėtų būti gana autentiškas gotų pavadinimas (kildintinas iš *ghudos), kurio vedinį gotai naudoję ir romėnai (plg. su ispanų kalboje nuo vestgotų invazijos laikų išlikusiu žodžiu god 'gotas', – šie ir kt. kalbos mokslui žinomi faktai rodo, kad liet. etnonimas gudai yra kilęs iš gotų savivardžio, pačių gotų vartoto bent iki IV–V a.).
Zigmas Zinkevičius savajame lietuvių kalbos istorijai skirtame daugiatomyje taip pat rašo, kad etnonimas gudai bus kilęs iš gotų vardo (beje, profesorius pabrėžia, kad gotiškos kilmės leksikos lietuvių kalboje labai nedaug). Anot Z. Zinkevičiaus, šis tautovardis, kuriuo lietuviai ilgai vadinę savo pietvakarinius kaimynus gotus, ilgainiui atiteko gudams, lietuvių retsykiais pavadinamiems ir „baltgudžiais“.
Daugelis etnologų yra pastebėję, kad palyginti nesenais laikais mažlietuviai „gudais“ pravardžiavo žemaičius, o žemaičiai „gudais“ kartais pavadindavo rytinius lietuvius. Kita vertus, vargu ar ši etnonimo gudai vartosena laikytina pakankamu pagrindu naujai permąstyti nemažai ginčų sukėlusį gudų (baltarusių) kilmės klausimą (dabar manoma, kad gudų kalbos susiformavimui esminės reikšmės turėjo protoslavai, greičiausiai jau V–VI a. gyvenę pietinėje rytų baltų kaimynystėje, o gudų etnogenezės substratiniu komponentu laikomi Kijevo Rusios apie X a. vidurį nukariauti ir slavų asimiliuoti Bancerovo kultūros nešėjai bei kiti rytų baltai).
:)
Gudai – etnonimas, lietuvių nuo seno naudojamas jų
Išbraukiau piet - liko rytiniai ir vakariniai kaimynai.
KADA IR KODĖL PAMIRŠOM VAKARINIUS?
1 gùdas sm. (4), gùdė sf. (2)
1. SD328, R, K, Š, Lz baltarusis (kartais lenkas ar rusas): Buvo projektas sudaryti du pulkus lietuvių ir du pulkus gudų rš. Šiandie lietuviai gudai̇̃s vadina lenkus ir „bielorusus“ K.Būg. Senovėje gudais aisčiai bus vadinę ne tiktai gotus, bet ir gotų valdžioje gyvenusius slavėnus K.Būg. Seredoj privažiuoja daug gudų̃ Švnč. Gudai̇̃ ant sielių plaukia Nemunais į Rusnę Prūsuose J. Mus vãdo gudai̇̃s Drsk. Mūsum̃p ir guduosè žmonės kitoki Dv. Idant … nepaduotų mūsų ing ranką … totorių, kaip ne per seniai gudamus … tikos DP509. Parsivežiau baltų gudų̃ dukružę J. Tu gùdas, tu gùdas, aš ne gudẽlė, prilipo in gudą mano širdelė Rod. Toli josiu kelionėlėn, in gudų šalelę d.
2. kitos tarmės žmogus (gudais vadina žemaičiai aukštaičius, panevėžiškiai kupiškėnus ir t. t.): Ano pati gùdė KlvrŽ. Jie gudai̇̃ – kai šneka, kito žodžio nei suprast negali Pg. Apie Gegužinę gudai̇̃, jie kitoniškai kalba Upn. Guds pradėjo dūdas griežti, gudo pati kojas riesti KlpD22. Guds parvedęs bajorikę KlpD22.
3. vk. kūdikis be vardo: Mano broliukas da tebėr gùdas Slm. Vaikai, jum bobutė atnešė gùdą! Ds. Šitas gùdas ir šnekėt dar nemoka Ds.
◊ ei̇̃k po gùdo rãtais sakoma varant: Eik tu po gudo ratais! Pg.
|
kartais lenkas ar rusas ... gudais vadina žemaičiai aukštaičius, panevėžiškiai kupiškėnus ... kitos tarmės žmogus...
Būtų pravartu išsiaiškint, kada ir kodėl gudais brolius litvinus (dabar baltarusiais vadinamus) ėmėm pravardžiuot.
Mums platybių reikalauja
Bočių sienos, jų vardai,
Bet viduj šeimininkauja
Lenkai, žydai ir gudai.
Maironis.
Kada gi baltarusiai pas mus šeimininkavo?
Bet viduj šeimininkauja
Lenkai, žydai ir gudai....
Atėjūnas, šeimininkaujantis pas mus...
Du mūšiai prie Rudavos, 1254-1255 ir 1370, abu mūsų istorikų "paslėpti"*.
:(
Ar tik nebus mums su "gudu" nutikęs panašus nuotykis kaip lenkams su "palašu": išmetė vieną posmą iš himno*, ir uždarė lenkams net mintį vakariečiams "marmūzėn užvažiuot".
4 gùdas, -à adj. (4)
1. prityręs, įgudęs: Žmogus gùdas, kurs pagudęs, prigudęs darbus dirbti J. Kurs suguñda su kits kitu greit, tas gùdas J.
2. paprastas, įprastinis, tikras: Gùdas karklas vadinas gudkarklis J.
|
* Kodėl mūsų istorikai slėpė (ir tebeslepia, nors nei rusai, nei gudais pravardžiuojami litvinai, nei galyčiai/ukrainiečiai to neslepia), jog Algirdas,
ir Jogaila
1370-tais metais ėjo ATSIIMT Tvankstos/Kunegsgarbo/Karaliaučiaus?
Jei suprasim, kad ne tik prūsai, bet ir senovės britai buvom mes, išties imsim mislyt - o kas gi tie gudai?
** Niemiec, Moskal nie osiędzie,
Gdy jąwszy pałasza
Hasłem wszystkich zgoda będzie
I Ojczyzna nasza.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą