Jaunimui apie dingusius pinigus

Beketinančiam bėgt iš Tėvynės jaunimui reikia pasakot apie tai, kaip leidomės apvagiami.

Tik kiek daugiau negu pora dešimtmečių prabėgo...

1990 metais Lietuvoje veikė septyni bankai (keturi iš jų valstybiniai), o 1994-aisiais jų jau buvo 28. Tik vėliau pradėta kalbėti, kad bankai steigėsi chaotiškai, o dėl nepakankamos kontrolės dalis tokių finansinių įstaigų virto finansinėmis piramidėmis ar pinigų plovyklomis, kas netrukus privedė prie sistemos griūties.

1994-1996 metais buvo likviduoti arba bankrutavo 17-ka bankų. Griūtis prasidėjo tarsi nepastebimai, pirmiausia užsidarant smulkiosioms kredito įstaigoms. 1994-ųjų kovą nutarta likviduoti komercinį „Žemės banką“, po dviejų mėnesių bankroto byla buvo paskelbta bankui „Apus“, tų pačių metų liepą akcininkai likvidavo „Lietūkio“ banką, rugsėjį bankrutavo bankas „Ateitis“.

„Sekundės“ banko prezidentas Gintaras Dilys 1996 metų vasarį dėl svetimo turto iššvaistymo buvo nuteistas 7 metų kalėjimo. Bausmę atliko Pravieniškėse. Iš jų paleistas pirma laiko 2000 metais dėl nepriekaištingo elgesio.

Iki 1993 metų spalio Lietuvos bankui vadovavęs Romualdas Visokavičius DELFI pasakojo, kad bankų žlugimus nulėmė ir politiniai sprendimai.

„Tuo metu, kai vadovavau Lietuvos bankui, ne kartą įspėjau dėl banko „Sekundė“, bet ten buvo dvejos durys: pro vienas eidavo banko reikalus spręsti, per kitas – kreivus darbus daryti. Todėl taip ir gavosi“, – sakė jis.

Pasiteiravus, kodėl tuometinė politinė valdžia leido „kreivus darbus“ bankuose, jis teigė, kad tai lėmė arba nesupratimas, arba interesai.

„Kodėl kažko nesužlugdyti, jeigu kažkam trukdo?“, – užsiminė jis.

Ir t.t., ir pan.

Buvo 28, liko 28-17= 11.

Kiek gi dabar turim lietuviškų bankų?

1 mažytį?

Kokie mes negabūs:)

Turėt negabūs.

Pradangint gabūs.

Apie pradingusius pinigų kiekius gana beprasmiška dabar kalbėti - jaunimas nė neįsivaizduoja, kokia „kainų praraja" 1996-jų Lietuvą skiria nuo 2017-jų.

Ta praraja daug didesnė už aukso kainos pokytį:

Šiam kontekste tikrai įdomūs bankų analitiko, vėliau premjero patarėjo profesoriaus Rimanto Rudzkio patarimas atgaline data:

Ekonomistas Rimantas Rudzkis DELFI sakė, kad pirmąją Lietuvos bankų žlugimo bangą lėmė finansinės kontrolės nebuvimas, patirties stygius ir piktnaudžiavimai. „Ten, manau, ir kriminalinių elementų buvo“, – pabrėžė jis.

Ar valstybė tą krizę galėjo suvaldyti? „Galėjo – kalbos nėra. Reikėjo iš karto diegti vakarietišką patirtį. Pirmiausia, valstybė tikrai galėjo įvesti didesnę kontrolę. Juk niekas netrukdė pasikviesti kelių ekspertų iš Vakarų, jiems patikėti kontrolės mechanizmą“, – tvirtino ekonomistas.

Ar tikrai to būtų pakakę?

Postkolonijinį britišką valiutų valdybos modelį juk irgi ne be Vakarų ekspertų pagalbos įsivedėm:)