Vytis veja(si) Vakarus

– Pone Venclova, dabar daug kas diskutuoja apie tai, kokią ateities idėją turėtų turėti Lietuva. Jūsų nuomone, kokia turėtų būti Lietuva po 20 ar 40 metų? Ar reikia ieškoti tautą vienijančios idėjos?

– Manau, kad tokios vienijančios idėjos atsiranda ir pasidaro labai reikšmingos krizės, lūžio akimirkomis, kaip, pavyzdžiui, nepriklausomybės iškovojimo metais. Vėliau jas per jėgą grūsti nėra ypatingos prasmės. Kiekvienas turi savo idėją ir kiekvienas gali ją bandyti įgyvendinti. Mano idėja yra ta, kurią išreiškia valstybės herbo pavadinimas – Vytis.

Jei Vytį perskaitytume kaip veiksmažodžio bendratį, tai būtų žodis „vytis“, vytis demokratinį Vakarų pasaulį, šviestis, tobulėti, gerėti, labiau suvokti demokratines procedūras ir ta kryptimi daryti pažangą. Mes vejamės Vakarus nuo Mindaugo laikų. Iš pradžių ne itin sėkmingai*, Smetonos laikais irgi ne visada sėkmingai, galiausiai dabar, atrodo, tą egzaminą jau pradedame išlaikyti. Pradedame pasivyti normalų pasaulį***, virsti jo dalimi. Ir nieko kito, išskyrus normalumą****, Lietuvai nereikia.

Jubiliatas nė neužsimena apie šitokį nenormalumą:


- 2014-jų spalio mėnesį Vilniuj viešėjęs ECB pirmininkas Mario Draghi 2012 m. liepos 26 d. kalbėjo: padėtis, kai PUSĖ VALIUTŲ ZONOS ŠALIŲ MOKA PALŪKANAS VIRŠ ŠEŠIŲ PROCENTŲ, O KITOS - NEIGIAMAS, NĖRA NORMALI. 

:)

O ir kuriem galam poetui, publicistui, eseistui, vertėjui, literatūros tyrinėtojui, profesoriui sukti galvą apie tokius niekus bemąstant?

Kas iš to?

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei šiandien įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didįjį kryžių poetui, publicistui, eseistui, vertėjui, literatūros tyrinėtojui, profesoriui Tomui Venclovai, 80-mečio proga.

Tomas Venclova gimė ir užaugo rašytojo Antano Venclovos, 

LSSR himno** autoriaus, šeimoje. Motina Eliza Račkauskaitė-Venclovienė, senelis klasikinės filologijos profesorius Merkelis Račkauskas, dėdė diplomatas, rašytojas Karolis Račkauskas-Vairas. Antro pasaulinio karo pradžioje, žmoną ir sūnų A. Venclova nuvežė į Jėruzalės kaimą prie Vilniaus, pats išvyko į Maskvą. E. Venclovienė, tarnaitės neteisingai apkaltinta esant žydė, buvo suimta. T. Venclova buvo perduotas dėdės Karolio Vairo-Račkausko globai. Motinai grįžus iš kalėjimo jie apsigyveno netoli Kauno, Aukštojoje Fredoje. 1944 metais iš Maskvos taip pat sugrįžta Antanas Venclova. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje. 1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką. Lūžiniais metais Tomo pasaulėžiūrai tapo 1956. Šiais metais įvyko TSKP XX suvažiavimas, kurio metu buvo pasmerktas J. Stalino kultas, prasidėjo ir buvo nuslopinta Vengrijos revoliucija, po kurios T. Venclovai išsiskalaidė iliuzijos, jog galima pagerinti socializmą^[1]. Taip pat šiais metais T. Venclova kartu su kitais studentais Vėlinių naktį KGB buvo pastebėtas Rasų kapinėse. Už tai komjaunimas nubaudė T. Venclovą griežtu papeikimu ir įrašymu į asmens bylą. 1957- 1958 T. Venclova praleido akademinėse atostogose, kurių metu baigė sunkvežimio vairuotojų kursus bei užmezgė kontaktus su maskviečiais bei ten studijavusiais lietuviais (V. Čepaičiu, A. Štromu, P. Morkumi).

1961–1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1975m. Tomas Venclova komunistų partijos Centro Komitetui parašė ,,Atvirą laišką", kuriame teigė ,,Komunistinė ideologija man tolima ir, mano manymu, didele dalimi klaidinga. Jos absoliutus viešpatavimas atnešė mūsų šaliai daug nelaimių. Informaciniai barjerai ir represijos, taikomos kitaip manantiems, stumia visuomenę į stagnaciją, o šalį į atsilikimą. <...> Kitokio darbo, išskyrus literatūrinį ir kultūrinį, nesugebėčiau ir nenorėčiau dirbti. Tačiau kultūrinio darbo galimybės man kasmet siaurėja, ir pati mano egzistencija šioje šalyje darosi beprasmė ir abejotina. <...> Prašau leisti man, <...> išvykti au šeima gyventi į užsienį"^[2]. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė. ^[3][4].

* O kam Vakarus be(si)vejančiam Vyčiui kalavijas rankoj

šiandien?

Mestų - būtų lengviau vytis:)

** LSSR himnas:

Tarybinę Lietuvą liaudis sukūrė,

Už laisvę ir tiesą kovojus ilgai.

Kur Vilnius, kur Nemunas, Baltijos jūra,

Ten klesti mūs miestai, derlingi laukai.

Tarybų Sąjungoj šlovingoj,

Tarp lygių lygi ir laisva,

Gyvuok per amžius, būk laiminga,

Brangi Tarybų Lietuva!

Į laisvę mums Leninas nušvietė kelią,

Padėjo kovoj didi rusų tauta.

Mus Stalinas veda į laimę ir galią¹,

Tautų mūs draugystė kaip plienas tvirta.

Tarybų Sąjungoj šlovingoj,

Tarp lygių lygi ir laisva,

Gyvuok per amžius, būk laiminga,

Brangi Tarybų Lietuva!

Tėvynė galinga, nebijom pavojų,

Tebūna padangė taiki ir tyra.

Mes darbu sukursim didingą rytojų,

Ir žemę nušvies komunizmo aušra.

Tarybų Sąjungoj šlovingoj,

Tarp lygių lygi ir laisva,

Gyvuok per amžius, būk laiminga,

Brangi Tarybų Lietuva!

¹Po Stalino mirties ši eilutė vėliau buvo pakeista į Mus Partija veda į laimę ir galią

*** Regis, Dangoraižių Indeksas 

ir Jubiliatui nėra žinomas.

**** Norma pasidarė nebenormali...

P.S. DC Dental