Prieš 200 metų – 1817-ųjų spalio 1-ąją – Vilniuje jie susibūrė į slaptą jaunimo draugiją ir pasivadino filomatais. Puosėlėjo draugystę ir lavino sielas, kad Rusijos despotijoje nesuniekšėtų, kad išsaugotų laisvų žmonių savigarbą ir laisvos Respublikos idėją.
Adomas Mickevičius: „Nelaimingos aplinkybės, kuriomis gyvena mūsų šalis, baisiai veikia tėvynainius, juos pasmerkdamos niekšybei. Protas, anksčiau siekęs didžių dalykų, šiandien užgožtas ir prispaustas dalykinių interesų, keliaklupsčiauja prieš pelną ir klauso tik savimeilės. Tos niekingos būtybės taip gerai apie save galvoja, jog tarp didžių dalykų ir savęs regi juokingą kontrastą; iš čia kyla, kaip sakė Homeras, tai, jog dievai iškart kiekvienam vergui pusę jo sielos atima. Tad pirmasis tavo uždavinys – pakilti iš tosios viską menkinimo prarajos ir kitiems padėti iš ten kilti.“
Kazimieras Piaseckis: „Despotiška valdžia pasižymi tuo, kad ne tik atskirų piliečių nerileidžia prie politinio valdymo, bet draudžia net galvoti apie visuomenę; bet koks valdžios, vyresnybės, administracijos ir krašto poreikių svarstymas yra kenksmingas valdančiam despotui. Todėl užkirsdamas kelius apie tai mąstyti, stengiasi susiaurinti žmogaus proto galias, kad jos nesiektų toliau savęs paties. Praeis tūsktantis amžių, o despotiška valdžia veiks tokiu pat būdu. Siaurinti pavaldinių protus, suteikti prabangą, kuri trukdo užsiimti kuo nors kitu, išskyrus save, palaikyti kuo didesnį neveiklumą ir skurdą – visa tai užtikrina žmonių paklusnumą savivalei ir beteisiškumui. <…> Atliksime nemažą užduotį, jei paskatinsime visą filaretų bendruomenę suvokti, kokia yra žmogaus paskirtis visuomenėje, kokiomis priemonėmis despotizmas įsitvirtina ir stiprėja, kokie yra teisingi ir nepavojingi būdai tas priemones naikinti.“
Būtų gražu, jei Vilniaus filomatai šiemet sulauktų didesnio miesto mokytojų ir gimnazistų dėmesio. O ir rimtesnių mokslinių patyrinėjimų.
Dviejų filomatų draugijos sumanytojų – Adomo Mickevičiaus ir Tomo Zano – portretai.
Filomatai (gr. philomates „mokslo mylėtojai“) – slapta anticarinė Vilniaus universiteto studentų draugija, veikusi 1817–1823 m.
Filomatų draugija buvo įkurta 1817 m. kaip savišvietos ir moralinio tobulėjimo organizacija. Tarp jos įkūrėjų buvo Adomas Mickevičius ir Tomas Zanas. 1818 m. į draugiją buvo priimtas Jonas Čečiotas, o 1819 m. – jauniausias amžiumi Ignotas Domeika. Draugija reguliariai rengė susirinkimus, kur buvo nagrinėjami jos narių parašyti moksliniai referatai ir grožinė kūryba. Filomatai domėjosi ir Lietuvos istorija, kraštotyra, 1821 m. parengė instrukciją Lietuvos parapijoms aprašyti. Palaipsniui draugija ėmė iš grynai mokslinės veiklos orientuotis į prielaidų (pirmiausia kultūrinių, moralinių) išsivadavimui iš carinės Rusijos valdžios kūrimą. Pirmiausia buvo imta plėsti įtaką studijuojančio jaunimo tarpe, kuriant filomatų vadovaujamas, bet savarankiškai veikiančias organizacijas. Viena iš tokių buvo T. Zano sukurta filaretų draugija.
1823 m. carinė valdžia susekė ir suėmė aktyviausius Vilniaus universiteto studentų slaptųjų organizacijų veikėjus. Buvo suimti 108 asmenys, t. y., apie aštuntoji dalis visų Vilniaus universiteto studentų. Filaretų procesas, kaip jis buvo oficialiai vadinamas sulaukė plataus atgarsio visuomenėje. Daugelis suimtųjų išbuvo nelaisvėje apie 7 mėnesius, 1824 m. paskelbus nuosprendį, didesnė dalis buvo išlaisvinti, o 20, iš kurių 10 buvo filomatai, buvo nubausti tremtimi iš Lietuvos. Tarp ištremtųjų pateko ir Adomas Mickevičius, vienas iš radikaliausių filomatų draugijos narių. Ryšium su filomatų byla iš universiteto buvo atleisti profesoriai I. Danilavičius, J. Lelevelis ir M. Bobrovskis, apkaltinti žalinga įtaka jaunimui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą