K.Zulfijevas pasakoja užaugęs Talyšų kalnuose esančiame kaime. Šeimos būta gana didelės: jis turi septynis brolius ir seseris. Kaip sako pats ūkininkas, tėvai juos užaugino iš savo dviejų hektarų žemės sklypo ir dideliu darbštumu. Jokių kitų pajamų, išskyrus gautas iš ūkio, šeima neturėjo.
„Nuo vaikystės visi šeimos nariai pagal galimybes padėdavo tėvams ir vieni kitiems. Visas mano gyvenimas vienaip ar kitaip buvo susijęs su žemės ūkiu. Būtent kaime aš jaučiuosi geriausiai. Man patinka čia gyventi ir dirbti. Tikiu, kad būtent kaimas yra bet kokios tautos kultūros lopšys. Manau, kad būtent kaimas išsaugo kalbos autentiškumą, papročius ir tautinę savimonę“, – sakė jis.
Zulfijevų šeima ūkininkauja Šalčininkų rajone. Žemė šiame regione pasižymi gana menku derlingumu, todėl nuo senų senovės vietiniai žemdirbiai renkasi ne tokias reiklias kultūras. Viena iš jų – lietuvių tradiciškai mylimi rugiai. Jie šiuo metu užima apie penktadalį K. Zulfijevo pasėlių ploto.
„Rugių svarba lietuviams yra neginčijama. Rugsėjis, rugpjūtis, rugiagėlė – tai tik keli žodžiai, kurie ją atskleidžia. Rugiai yra svarbiausi nederlingų žemių grūdai. Aš neabejoju, kad Lietuvos valstybingumo pradininkai – Mindaugas, Gediminas ir kiti – kasdien valgė juodą ruginę duoną. Manau, kad būtent juoda ruginė duona yra tikroji Lietuvos tautinio paveldo karalienė“, – sako ūkininkas.
Anot jo, apskritai sveikas ir natūralus maistas yra viena iš kertinių kokybiško gyvenimo sudedamųjų dalių. Maitinimosi įpročiai formuojasi šimtmečius, o gal net ir tūkstantmečius. Žmogus netgi yra genetiškai susietas su maistu, kuris auga ant jo gimtosios žemės.
„Deja, pastebiu, kad lietuviai vietiniams gaminiams skiria nepakankamai daug dėmesio. Gyvendami Lietuvoje žmonės nori maitintis lyg būtų Brazilijoje arba Japonijoje. Kai per dažnai keičiame maistą, mūsų organizmas ne visada suspėja tinkamai reaguoti į pasikeitimus, atsiranda sveikatos komplikacijos. Todėl, pavyzdžiui, mūsų šeima visada pirmenybę teikia lietuviškiems gaminiams. Taip ir palaikome savo augintojus ir gamintojus, ir galime būti tikri dėl produktų kokybės“, – teigia K. Zulfijevas.
Talyšo kalnai arba Talyšas
(azer. Talış dağları) – kalnai pietryčių Kaukaze, Azerbaidžano teritorijoje, pasienyje su Iranu. Rytuose kalnus nuo Kaspijos jūros skiria Lenkoranės žemuma. Priklauso Mažojo Kaukazo kalnų sistemai. Sudaro trys išilgi kalnagūbriai – pagrindinė vandenskyros ketera, Peštasaro ir Burovaro. Aukštis iki 2477 m (Kiumiurkiojaus kalnas). Dažni seisminiai reiškiniai. Šlaituose auga girkaninio tipo subtropiniai miškai (ąžuolai, skirpstulai, bukai, ostrijos), o keteroje – kserofitiniai krūmynai ir kalninės miškastepės.[1]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą