Paklausti, dėl kokių priežasčių norėtų emigruoti, net 32,2 proc. apklaustųjų nurodė galimybę gauti didesnį atlyginimą. Savo ruožtu 29,7 proc. respondentų nemato Lietuvoje ateities galimybių. Svetur galiojanti švietimo sistema išvykti trauktų 12,2 proc. apklaustųjų, psichologinis klimatas Lietuvoje nepatinka 8,2 proc. moksleivių.
„Jei pusė miestelio emigravo, o išvykę ar gerai gyvena, ar parodo, kad gerai gyvena, tai bendra nuostata formuojasi ir galiausiai ji tėvų formuojama vaikams“, – nurodė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Kalbant apie atlyginimus, ypač mažesniuose miesteliuose, vidurkis yra 400–500 eurų. Vienuoliktokas ar dvyliktokas mato, kaip tėvai sunkiai suduria galą su galu, o kažkas atvykęs iš užsienio sau daugiau gali leisti... Aš manau, kad jie tiesiog žiūri ir stebi“, – kalbėjo ji.
Kalbino, suprantama, jaunikliai.
Tad jiems, jaunikliams, ir dainelė:
Antai šuva, apleidęs būdą savo,
Pro vieną skylę iškeliavo
Iš mylimosios Žemės Lietuvos.
Girdėt lojimas jo už Kazachstano.
Jam atsiliepia mylima Maskva.
Maskva:))
Kas gi dabar
Sociologas ir „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys DELFI sakė, kad apklausos rezultatai jo nenustebino.
„Gali nustebinti nebent tai, kad ne 100 proc., o tik 32 proc. nori išvažiuoti. Matyti, kad Lietuvos vaizdas, ypač provincijoje, rajonų centruose, ne kažin koks. Gausu informacijos, kad trečdalis skursta, pensijos – 280 eurų. Jaunimas apie pensijas gal ir negalvoja, bet gausu tiesiog stebėtinų rodiklių, kurie visą laiką yra akcentuojami“, – sakė jis.
Pasak V. Gaidžio, keisčiau būtų, jei jaunas žmogus nenorėtų šviesesnio gyvenimo.
„Be to, išvažiuoti, pritapti dabar nėra sunku. Pamenu, vienas sociologas iš Vakarų važinėjo po Lietuvą, ėmė interviu su vertėju ir labai nustebo, kad gilioje provincijoje su jaunimu kalbantis paaiškėjo, kad kone visi jų draugai yra ne Vilniuje ar Kaune, o Londone. Ten jau sukurta infrastruktūra, be kalbos gali pritapti“, – kalbėjo pašnekovas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą