Vidinis Lietuvos teisėjo įsitikinimas:
Mūsų Konstitucija:
33 straipsnis
Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.
Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.
Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas.
O kaip yra iš tikrųjų Teisinėj Falštybėj?
Alles Klarr?
:))
O kiek žmonių apklausėt, o kokia paklaida, kokia apklausos išvadų teisingumo tikimybė?
2014 metai
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančių teismų prerogatyva, t. y. dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu,...
2015 metai
33. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška...
Teisėjo vidinio įsitikinimo išraiška teismo nuosprendyje:
Baudžiamojo proceso metu, teisme nešališkai ištyrus visus turimus bylos aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus formuojasi teisėjo vidinis įsitikinimas nulemtas teisėjo profesinės teisinės sąmonės ir mąstomosios veiklos, tačiau šalia jų visuomet egzistuoja ir subjektyvus faktorius, kuris dažnai netgi nulemia vertinimo proceso kryptingumą [75]. Vidinio įsitikinimo, vertinant įrodymus, formavimuisi esminės reikšmės turinčius subjektyvius veiksnius galime išskirti, tačiau išskyrimas yra sąlyginis, nes jis atspindi daugiau tipines negu išskirtines situacijas. Visgi vidinio įsitikinimo formavimosi aplinkybių analizė turėtų padėti suvokti jo subtilybes bei objektyvių ir subjektyvių veiksnių ryšio reikšmę sprendimo priėmimui.
75 Vaišvila A. Teisės teorija. „Justitia“,Vilnius P 167
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą...
Atėjo laikas „topui":
1. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
2. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis.
Baigta!
Feizi legalizmas?
Betgi...:
109 straipsnis
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.
110 straipsnis
Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.
112 straipsnis
Teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas.
Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija.
Asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą.
O koks čia, po perkūnais, vidinis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą