Jos šiandien, bet Laisvoj Lietuvoj turiu eit darban Vėlinių dieną, tėvų ir
brolio kapą lankiau vakar, lietaus permerktam Panevėžy.
Gūdžiuoju sovietmečiu tos Panevėžio Ramygalos gatvės kapinės buvo lankomos Vėlinių dieną, jose skambėjo tyli muzika (to nebėr), jos buvo apšviestos ne tik žvakelių šviesa (to irgi nebėr) ir, kažkodėl (todėl?), dažniausiai būdavo ne merkiamos lietaus, bet sukaustytos gruodo ir/ar jau padengtos sniegu.
Beje, šiemet, skirtingai negu mūsų taip nuoširdžiai besivejamoj Vokietijoj, kapų žemės mums dar nereikia nuomotis (bent jau mano šiandieninėmis žiniomis).
Pavojingojo Referendūmo vado
kapo (?? ... ??) vakar neaplankiau - brangoka tapo dėstytojui automobiliu bastytis Visų Šventųjų dieną po Laisvą Lietuvą:(
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą