Prieš 12 metų rašyta:
Gal karštiesiems graikams baltojo marmuro monumentas Akropolio kalvoje
„VP Market” stiklinė dėžė savo šešėlyje grasinanti paslėgti sostinę turėtų kelti susirūpinimą ne tik vilniečiams, bet visiems Lietuvos patriotams. Šiomis dienomis daugelyje straipsnių bei komentarų žiniasklaidoje svarstomos įvairios teisinės „Akropolio” priestato statybos projekto spragos bei vingrybės... Nuogąstaujama, kad kampuota dangoraižio dėžutė, pastatyta Gedimino bokšto lygyje, taps nauju ir nevykusiu miesto simboliu. Kažin ar didysis Lietuvos kunigaikštis neapsivers kapuose po tokio košmariško jo legenda tapusio sapno „įgyvendinimo”? Akį rėžia pateikiami faktai, kad pirma yra statoma, paskui – įteisinama, pirma iškertami medžiai, paskui perkeliamos geomorfologinio draustinio ribos, pirma „susitariama” su valdininkais, vėliau gandai pasiekia visuomenę... Sudaromas vaizdas, kad šis klausimas diskutuojamas ir sprendžiamas, tačiau ar galima jį išspręsti tradiciniais, teisiniais būdais, jei biurokratiniuose labirintuose viską lemia pinigai?
O tai ne!
Miesto svečiai ar mokyklinukų ekskursijos, atvykusios į Vilnių iš atokesnių rajonų – vedamos ne į muziejus ar pilis, bet į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis”. Nieko nuostabaus... ten šilta, šviesu, akys raibsta nuo prekių gausos: prekių... prekių... ir dar kartą prekių... Lyg skruzdėlės kas dieną tempiame maišais kiniškus blizgučius ir maistą. Jei bent trumpam nustotume pirkti ir pardavinėti tiek daiktus, tiek tiesas, gal „Maximos” maišelyje parsineštume namo truputį supratimo? Kodėl didvyriai, žuvę už Tėvynės laisvę, iš anapus turi stebėti, kaip šiandien valdžia ir teisėsauga pro pirštus žiūri į korupcijos skandalais apipintus politikos šulus, ar į KGB rezervininkus, sprendžiančius valstybės klausimus? Kodėl parlamentinė partija šiandien nemato nieko bloga rinkdamasi lyderį, pagal tąsymųsi teismuose rezultatus ar skandalų reitingus? Kodėl su džiaugsmu vis ieškome žiniasklaidos kaleidoskope pikantiškų faktų apie valdžią, viešai skalbiame jų nešvarius baltinius, o paskui su džiaugsmu vėl už juos balsuojame? Kartais išsirenkame keletą naujų veidų: lyg naujų veikėjų muilo operai. Pasipylus STT įrašytų pokalbių išklotinėms – nė kiek nenustembame, džiugiai susižvalgome, lyg prisidėję prie teisingumo misijos. Kodėl tad stebimės, kai su tautos nuomone nebesiskaitoma?
Mūsų demokratijos daigą apspitę materializmo pelkės parazitai per kelis dešimtmečius jau baigia nugraužti šimtametes lietuvių Tautos šaknis.
Štai ir atkeliavon į 2018-tuosius...
Tam gi ir yra Landsbergis, Grybauskaitė, Šimašius ir Ko, kad Lietuviai prarastu istorinę atmintį. O kad nekiltu kitų minčių, tai mokslininkams, teisininkams, politkaliniams duota už tylėjimą antikonstitucines privilegijas. Intensyviai ir įvairiapusiškai dirbama.
AtsakytiPanaikinti