Apie griūvantį bokštã dėdulė 15min tris gerasias naujienas skelbia, prieš išlipant ant kranto įsikibus į milžino turėklã žvejü gatvėje milžinu su vaikeliu ant peties, praeinant pro elektros palaiminimã, persikeliant mindaugo tiltu į naujã pilį su sostu mindaugui trečiajam, oi,- ketvirtajam ir jo mortai(čia turbut pagrindinė gera žinia be šiü trijü):
O dabar pakalbėkime apie gerąsias nučiuožimo puses. Visų pirma, atsirastų ilgai besitęsianti ir prasminga pilietinė bei istorinė tema žurnalistikoje, Seime, viešose diskusijose – su pilim gyvensime, ar be... Su kokia? Ar atstatom tokią pačią, apgriuvusią, ar dabar jau normalią Aukštutinę, kaip kad Žemutinė.
Antra gera žinia: dabar piliečiai neturi apie ką burtis – tik bėda suvienija piliečius. Sausio 13-os tankai kol kas vis dar išvažiavę, nebesuvienija, tad ir pilies nučiuožimas iš bėdos būtų visiškai gerai.
Tiesa, atstatytos neprigulimybės laikotarpiu būta iš dalies vienijančių temų, bet jos buvo tokios, sakytume, kontroversiškos, nepalyginsi su negarbingu garbingos pilies nugriuvimu ir garbingų piliečių garbingu josios atstatymu.
Tarkim, Garliava buvo sambūris aplink tamsius ir itin neaiškius reikalus, skalūnai irgi išsuko įvairius atskalūnus, žemės pardavimas užsieniečiams vėlgi sukosi velniai žino apie ką... O čia viskas aišku! Kiek akcijų/atrakcijų, kiek koncertų Aukštutinės pilies atstatymui! Aukų rinkimo vajai, mojuojant vėliavomis anapus Atlanto ir šiapus: „Mes be Vilniaus nenurimsim!“, „Šimašiau, kur tavo kudašius?“ etc.
Galgi atstatinėdami pilį, netyčia atstatytume ir save pačius, savigarbą ir orumą, bendruomeniškumą, kai visos tautos, visos bendruomenės, gyvenančios Lietuvoje bei emigracijoje, imtų dalyvauti pilies atstatymo darbuose!!! Trečia geroji žinia – pasąmoninė. Galgi atstatinėdami pilį, netyčia atstatytume ir save pačius, savigarbą ir orumą, bendruomeniškumą, kai visos tautos, visos bendruomenės, gyvenančios Lietuvoje bei emigracijoje, imtų dalyvauti pilies atstatymo darbuose!!! Talkos, kalno pylimas, kuomet vežami akmenys iš visos Lietuvos pakraščių... Paskui ir pačios pilies statyba, vadovaujant pačiam A.Kaušpėdui, kartu ir pakoncertuojant vakarais skardžiais it antinų balsais pavargusiems talkininkams, kad dirbtų iki paryčių.
Vienžo, matosi, tik geros reikalo pusės. Nesibaiminkim, nes atstatydami pilį, atstatysime ir save – ne kosmetiškai, o iš pagrindų.
Apie griūvantį bokštã dėdulė 15min tris gerasias naujienas skelbia, prieš išlipant ant kranto įsikibus į milžino turėklã žvejü gatvėje milžinu su vaikeliu ant peties, praeinant pro elektros palaiminimã, persikeliant mindaugo tiltu į naujã pilį su sostu mindaugui trečiajam, oi,- ketvirtajam ir jo mortai(čia turbut pagrindinė gera žinia be šiü trijü):
AtsakytiPanaikintiO dabar pakalbėkime apie gerąsias nučiuožimo puses. Visų pirma, atsirastų ilgai besitęsianti ir prasminga pilietinė bei istorinė tema žurnalistikoje, Seime, viešose diskusijose – su pilim gyvensime, ar be... Su kokia? Ar atstatom tokią pačią, apgriuvusią, ar dabar jau normalią Aukštutinę, kaip kad Žemutinė.
Antra gera žinia: dabar piliečiai neturi apie ką burtis – tik bėda suvienija piliečius. Sausio 13-os tankai kol kas vis dar išvažiavę, nebesuvienija, tad ir pilies nučiuožimas iš bėdos būtų visiškai gerai.
Tiesa, atstatytos neprigulimybės laikotarpiu būta iš dalies vienijančių temų, bet jos buvo tokios, sakytume, kontroversiškos, nepalyginsi su negarbingu garbingos pilies nugriuvimu ir garbingų piliečių garbingu josios atstatymu.
Tarkim, Garliava buvo sambūris aplink tamsius ir itin neaiškius reikalus, skalūnai irgi išsuko įvairius atskalūnus, žemės pardavimas užsieniečiams vėlgi sukosi velniai žino apie ką... O čia viskas aišku! Kiek akcijų/atrakcijų, kiek koncertų Aukštutinės pilies atstatymui! Aukų rinkimo vajai, mojuojant vėliavomis anapus Atlanto ir šiapus: „Mes be Vilniaus nenurimsim!“, „Šimašiau, kur tavo kudašius?“ etc.
Galgi atstatinėdami pilį, netyčia atstatytume ir save pačius, savigarbą ir orumą, bendruomeniškumą, kai visos tautos, visos bendruomenės, gyvenančios Lietuvoje bei emigracijoje, imtų dalyvauti pilies atstatymo darbuose!!!
Trečia geroji žinia – pasąmoninė. Galgi atstatinėdami pilį, netyčia atstatytume ir save pačius, savigarbą ir orumą, bendruomeniškumą, kai visos tautos, visos bendruomenės, gyvenančios Lietuvoje bei emigracijoje, imtų dalyvauti pilies atstatymo darbuose!!! Talkos, kalno pylimas, kuomet vežami akmenys iš visos Lietuvos pakraščių... Paskui ir pačios pilies statyba, vadovaujant pačiam A.Kaušpėdui, kartu ir pakoncertuojant vakarais skardžiais it antinų balsais pavargusiems talkininkams, kad dirbtų iki paryčių.
Vienžo, matosi, tik geros reikalo pusės. Nesibaiminkim, nes atstatydami pilį, atstatysime ir save – ne kosmetiškai, o iš pagrindų.
Audriau, trečioji geroji žynia pasamoninė- neegzistuoja, mulkinimas terminu. Esame visi anabioze, užmigdyti melo girnomis. Genuose galia. Jie iš ch.elementų/śimbolių , visako kelrodis. Tikrasis tikĖJIMO gėris, kadangi sunaikina melo įtikėjimą-žmogišku aštrumu. Tik samonė įveikia 'pasamonės' kodus.
AtsakytiPanaikintihttp://www.programotu.ru/index/prajazyk/0-6