Pijusės termino kilmė neaiški, kai kas spėja, kad jis galėjo atsirasti nuo popiežiaus Pijaus vardo. Tikrasis kepurėlės pavadinimas yra cuker (liet. moliūgėlis).
Ar cuker - tai moliūgelis?
Ar kada nors pagalvojote apie tai, kad moliūgas yra pasiutusiai prieštaringa daržovė? – šis prinokusios saulės spalvos apskritaveidis, sunokstantis dienoms sparčiai trumpėjant, jau nusipelnė “Atsargiai, pavojinga!“ daržovės titulo. Geroji Pelenės krikštamotė mostelėjo burtų lazdele į moliūgą ir jis pavirto puikia karieta, kuria Pelenė keliavo į žymiąją pamestosios kurpaitės puotą,
o vidurnaktį karieta vėl pavirto į moliūgą, taip ir neparvežusį Pelenės į namus.
Koks netikėtumas!
Apšerkšniję mūsų žiemos –
balta balta, kur dairais.
Ilgas pasakas mažiemus seka
pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
saulės nukirptas kasas,
apie žąsiną moliūgą,
kurs išskrido į dausas.
Apie vilką, baltą mešką,
burtus, išdaigas velnių,
apie vandenis, kur teška
iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną –
koks jis raitelis puikus,
apie Eglę – žalčio žmoną,
medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
grįžo tuščiomis atgal...
Brenda pušys per pusnynus
ir išbris niekaip negal.
Pusnynuos nykštukai miega,
aukso žuvys po ledu.
Bėga ragana per sniegą,
nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo,
o jos pamotė pikta...
Bet senelė užusnūdo
ir jos pasaka baigta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą