Kainas Ir Abelnas

kai̇̃nas, -à adj. (4) 1. bendras: Lietuviai iš senovės amžių turi šventę, kainą ir gudams, vadinamą Rasa Bs. Kai̇̃nos ganyklos rš.

TAI KAINAS AR ABELNAS?

×abel̃nas, -à (brus. aбeльный) adj. (4) [K], J visuotinis, visas, bendras: Būsite man abelnu daiktu BB2Moz19,5. Noteis daugiaus žemės abelnas vandenio tvanas Ch1Moz9(turinys). 

2. L564 tarpusavis, abipusiškas: Gomė taip sumaningai pastatė kainan santykin su tuo atributu rš. 
kainai̇̃ adv.: Susmušė kainai Petras su Jonu Vrn.

Ko gi?

Kainos nesulygo?

káinauti, -auja, -avo intr. dejuoti. pakáinauti intr. padejuoti, paaimanuoti: Nesisaugodamas įsipjausi, tada pakáinausi Slk. Du mėnesius pakáinavau su pirštu (nusikirtęs pirštą) Dkšt. káinioti, -ioja, -iojo tr. 1. kaišyti, pinti, tverti (šiaip taip, tam kartui, prastai): Jie tvorą káinioja Ėr. Jau baigiu kainioti, kelias sienas teturiu Bsg. 2. BŽ208 sienotarpius kamšyti samanomis, pakulomis ar kuo kitu. 3. refl. painiotis, pintis: Nesikáiniok po kojų Brž. 4. refl. draugauti, bičiuliauti: Jei tu káiniosies su vagimi, tai susigudinsi J. 5. refl. sirgti, negaluoti: Ta dešiniąja koja ans káiniojas ir káiniojas Grg. Tas arklys káiniojas Grg. apkáinioti tr. šiaip taip aptverti, spragas užtaisyti: Šiaip taip apkáiniojau tvorą – gyvuliai nebelįs Ėr. atkáinioti tr. atpainioti, atraizgyti: Atkáiniok siūlus Brž. įkáinioti tr. įpainioti, įvelti: Šešuras noria tave įkáinioti, t. y. įpainioti į liežuvius, į provojimus (= į provojimos) J. Siūlai į varsą įkainioti P.  | refl.: Ko tu čia įsikáiniojai? Ms. iškáinioti tr. 1. išpinti, išpainioti: Iškáiniojo lovos romus (su virvėm) J.Jabl. Baigsiu iškainioti (išausti) audeklą Pl. Vargiai iškáiniojau (retai išaudžiau) tą audeklapalaikį Slm. 2. išraizgyti: Iškainiok virvę Pšl. Kam tuos siūlus iš kamuolio iškáiniojai (išdraikei)? Slm. sukáinioti tr. suvelti, suraizgyti: Jau tu kamuolio siūlus sukáiniojai Brž.  | Sukáiniojai man visus reikalus per savo nesupratimą Ppl.  | refl.: Siūlai susikáiniojo (= susipainiojo) J. užkáinioti tr. 1. užkaišyti, užpinti, užtverti: Užkáiniok tą spragą tvoroj su kokiais statiniais Slm. Užkáiniojau visas tvorų spragas Ėr. Užkáiniok spragą žabais Brž. 2. užkimšti, užkamšyti: Skylę užkáiniojo Lp. 3. refl. užsimegzti: Gija užsikainiojo J. Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė Paieška Ieškomas žodis  Ieškoti fragmento

Paskiausiai ieškota: kaina.

Rezultatai

Antraštė:

kaina

Straipsnelis:

Sufiksas *-no- / -nah₂. *kᵂoi̯náh₂ ‘atlyginimas’ lytyse ποινή, lie. kainà (dial. 4 paradigma, b.k. káina (1) per metatoniją [Ilič-Svityč, V. M. 1963. Imennaja akcentuacija v baltijskom i slavjanskom. Moskva, 26], prasl. *cěná (mobilaus kirčio, kl. C). Pamatinė struktūra kᵂO̯ei̯-men-é’-h₂ iš šaknies kᵂei̯-, kuri atsispindi gr. τίσις (Pokorny IEW 637). Aniṭ forma nėra visiškai tiksliai nustatyta, plg. gr. τῑμή ir galbūt τῑ́νω, kuri galėtų turėti kaip prielaidą *kᵂei̯h-).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 206

Antraštė:

kaina

Straipsnelis:

Daugelyje indoeuropiečių kalbų sąvokoms ‘kaina’ ir ‘vertė’ vartojamas vienas bendras žodis, kitose kalbose šios reikšmės žodžiai siejami su veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘grąžinti’, ‘atlyginti’ ir pan. Lie. kaina, s. sl. cěna ir t. t., bendras sl. (la. cena < r. цена) giminiški av. kaēnā- ‘bausmė, kerštas’, gr. ποινή ‘bausmė, bauda, atpildas’, visi < ide. *kᵂoinā-, iš šaknies, matomos gr. τίω ‘(į)vertinu, gerbiu’, τῑμή ‘atpildas, garbė’, taip pat ‘kaina’, τίνω ‘mokėti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 825–826

Antraštė:

káina

Straipsnelis:

Lie. káina sykiu su av. kaēna f. ‘kerštas, bausmė’, gr. ποινή ‘išpirka pinigais už nužudymą; apdovanojimas; kerštas’ (lo. poena ‘bausmė, kerštas’) – atliepiniai šalia sl. *cěna ‘išpirka, užmokestis’ : slov. cẹ́na ‘kaina, vertė’, le. cena ‘kaina’, r. ценá ‘kaina’ ‘t. p.’) – visi < ide. *kᵘ̯oinā- (kuris nuo veiksmažodžio ‘atpirkti, atsimokėti, atsilyginti’; pvz., gr. τίνω ‘užmokėti; būti nubaustam; atkeršyti’ < ide. *kᵘ̯ei- ‘atsilyginti’; pirminė reikšmė ‘kerštas, bausmė’.

Šaltinis:

SłPr II, 76

Antraštė:

kaina

Straipsnelis:

erkīnina (esse […] pikullis warrin) 78₈ ‘erledigen (von des Teuffels Gewalt)’; ‘erledigen’, kas yra infinityvas, rodos, čia neteisingai išverstas kaip praes. pl. III asmuo. Jeigu (i̯) čia yra ī atspindys, tada šis žodis giminiškas veikiau su la. cìnīties, o ne su lie. kaina, s. sl. цѣна ‘t. p.’ ir kt. (taip pat Walde Pokorny I, 509); dar kitaip Brückner KZ, LI, 227.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 210–211

Antraštė:

káina

Straipsnelis:

Gr. ποινή f. […]. Forma ir reikšme žodis yra identiškas av. kaenā f. ‘kerštas; pataisymas’ iš šaknies *kᵂei-. Friskas taip pat prideda lie. káina f., s. sl. cěná f. ‘kaina’, ide. *kᵂoi-nā. Atitinkamas veiksmažodis yra τίνω ‘priversti mokėti, išpirkti’. Semantinis ποινή laukas tikrai skiriasi nuo τίνω lauko, nors abi žodžių šeimos kartais ir susimaišiusios, plg. Heubeck, Gymnasium 1949, LVI, 232; Luther, Weltansicht und Geistesleben, 64 t.; Benveniste, Institutions, II, 54.

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 925

Antraštė:

káina

Straipsnelis:

Pr. erkīnina ‘išvaduoti’ tikslingiausia sieti su lie. káinà, sl. *cěna pagal Fiką (Walde Pokorny, I, 509; Pokorny IEW, I, 637). Prūsų žodis tikriausiai reiškė išlaisvinimą, išvadavimą kaip išpirkimą, t. y. tam tikros kainos, mokesčio nustatymą už tai. Iš ide. *kᵘ̯ei- (lie. káinà, sl. *cěna; r. кáятьця, (по)кая́ние) arčiausios paralelės būtų gr. ἐκ-τίνω ‘sumokėti baudą’ šalia τίω ‘vertinti’, av. kāy- ‘atlyginti’, ‘išpirkti’ ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 75–78

Antraštė:

káina

Straipsnelis:

Černycho rusų kalbos etimologijos žodyne (ИЭССРЯ 1: 390) ties žodžiu каяться išskiriama šaknis sl. *kajati (sę), kilusi iš ide. *kʷe(i)- : *kʷo(i)-, plg. dar sl. *cěna, lie. káina, gr. ποινή, Av. kāy-, kaēnā, s. i. cáyatē.

Šaltinis:

Лоикова-Насенко 2009, 216

Antraštė:

kainà

Straipsnelis:

[Aptariami senosios graikų kalbos η kamieno oksitonai su priesaga -νη-.] Gr. ποινή < *kʷoi-neH₂. Tokį patį kirčiavimą liudija ir lie. kainà (a. p. 4) bei s.-kr. (dial.) cīnȁ(a. p. c) (žr. Illič-Svityč).

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 144

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

Va tai tau!

av. kaenā f. ‘kerštas, bausmė’...

... 

Prūsų žodis tikriausiai reiškė išlaisvinimą, išvadavimą kaip išpirkimą, t. y. tam tikros kainos, mokesčio nustatymą už tai. Iš ide. *kᵘ̯ei- (lie. káinà, sl. *cěna; r. кáятьця, (по)кая́ние) arčiausios paralelės būtų gr. ἐκ-τίνω ‘sumokėti baudą’ šalia τίω ‘vertinti’, av. kāy- ‘atlyginti’, ‘išpirkti’ ir pan.

Abelnastis pas mus, o ne Kainava ar Kainuva...

Eik tu, Abeli!

O kokie išminčiai šitai surašė?

Nedoras Abelis žemę arė, o doras Kainas - avis

skerdė:)

O kas dabar avis gano - abeliai ar kainai?

Ei - kodėl coin'us 

pamiršot?

Popiežius monetoj...

:(

:)

From Old French coigne (“wedge, cornerstone, die for stamping”), from Latin cuneus (“wedge”). See also quoin (“cornerstone”)


Cha?