2018-03-02

Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje

Praėjusiųjų metų balandį „Lietuvos rytas“ paskelbė
kad Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje
rezidentas kunigas Kęstutis Ralys per pamokslą tikinčiųjų bendruomenei atvirai pasakojo apie patirtą lytinę prievartą.

Vėliau internete ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame K. Ralys daugiau papasakojo apie patirtą prievartą. Vaizdo įraše kunigas pasakoja 1975–1978 metais, būdamas 10–12 m. vaikas, jis patarnaudavo mišiose Kelmės klebonijoje.

„Vieną kartą likome nakvoti, aš tame tarpe, ir naktį, šioje klebonijoje, antrame aukšte, vienas kunigas, kuris buvo tuo metu klierikas, kunigas Vladas Petraitis, pakvietęs pasilikti šiame name. Žinoma, įvyko tai, kas skaudžiausia, taigi įvyko tai, kad naktį buvau visapusiškai seksualiai išnaudojamas“, – vaizdo įraše pasakojo jis.

„Apie kunigų luomą galiu pasakyti tiek, kad praėjo daug metų, bet dėl mano istorijos nėra paskambinęs joks vyskupas, nėra paklausęs, kaip sekasi, gal skauda, gal yra kokių įžvalgų. Mūsų visuomenėje trūksta paprasčiausios meilės“, – vėliau LRT RADIJUI yra sakęs kunigas.

„Pirmą kartą apie tai prabilau labai seniai, 2002 m. Pasikalbėjome su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, bet tai ir liko pokalbiu. 2007–2008 m. kalbėjau ir su amžinos atminties vyskupu Juozapu Tunaičiu. Jis paprašė manęs užrašyti šį įvykį, pats buvo atvykęs pas mane pasiimti to rašto. Jis sakė, kad gerai padariau. J. Tunaitis po mano pareiškimo buvo labai sunerimęs. Tačiau ir tai liko tik pokalbiu“, – teigė jis.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas penktadienį paskelbė, kad kunigas Kęstutis Ralys, būdamas 12 metų vaikas, galėjo būti lytiškai išnaudojamas klieriko Vlado Petraičio, kuris jau yra miręs. Arkivyskupas kvietė prievartą patyrusius asmenis apie tai pranešti ne tik dvasininkams, bet ir teisėsaugai.
Klausiamas, kodėl tyrimas pradėtas tik užpernai, kai tuo tarpu kunigas K. Ralys apie patirtą prievartą su Bažnyčios atstovais yra kalbėjęs dar prieš gerą dešimtmetį, Vilniaus arkivyskupas pabrėžė niekuomet neraginęs kunigo nutilti.

„Iš mano pusės niekuomet nebuvo raginimo nutilti – nežinau, ką kiti sakė. Kiek susidarė įspūdis, jis buvo ragintas ir ne vieno ir ne dviejų žmonių, kuriuos mini, kad jis teiktų raštišką skundą, kad galėtų ištirti tą reikalą“, – tikino jis.

Tyrimas pradėtas 2016 metų balandį, jį atliko G. Grušo sudaryta komisija. G. Grušas sakė nesantis patenkintas, kad tyrimas tiek ilgai užsitęsė. „Tikiuosi, kad ateityje šitie tyrimai daug greičiau bus atliekami“, – tvirtino jis.

Paklaustas, kiek dar atlieka tyrimų, G. Grušas teigė, kad tai yra pirmas Lietuvoje padarytas tyrimas, naudojant Vatikano patvirtintas procedūras.

Beje, minėtose gairėse nurodoma, kad procesas pradedamas tik tada, kai gaunamas rašytinis skundas.

Teisininkas Vygantas Malinauskas patikslino, kad raštu privaloma kreiptis, jei nuo įvykio praėję daug laiko, tačiau jei nepilnametis asmuo kam nors užsimena apie tai, kad galėjo patirti seksualinį smurtą, rašytinio skundo nereikia – iškart reaguoti įpareigoja įstatymai.

G. Grušo teigimu, jei žmogus tokią informaciją atskleidžia išpažinties metu, kunigas negali apie tai pranešti, nes privalo saugoti paslaptį.

Tačiau niekas esą dvasininkams nedraudžia paraginti ir padrąsinti kreiptis tiek į Bažnyčios atstovus, tiek į teisėsaugą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą