2018-05-07

Amerikiečių Rūstybė


Antraštė, paprasčiausiai, klaidinanti.

Amerikiečių rūstybė

Viskas prasidėjo vasario 13 d., kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklas (angl. Financial Crimes Enforcement Network, „FinCEN“), už kovą su pinigų plovimu atsakingas JAV Iždo departamento padalinys, pateikė siūlymą iš JAV finansų sistemos pašalinti trečią pagal dydį Latvijos banką ABLV. Tai reiškia, kad bankui ne tik būtų uždrausta JAV atidaryti korespondentinę sąskaitą, bet ir nė viena finansų įstaiga negalėtų būti jo atstove šioje šalyje.

Formaliai tai buvo tik siūlymas. „FinCEN“ turėjo šešias dienas palaukti komentarų ir atsakymų. Tuomet JAV Iždo departamentas būtų galėjęs pasinaudoti po 2001 m. rugsėjo 11-osios atakų priimto vadinamojo Patriotinio akto galia taikyti sankcijas finansų įstaigoms, kurių galbūt neteisėta veikla kelia grėsmę JAV saugumui. Pasiūlymo tekstas buvo toks grėsmingas, kad nekilo abejonių, jog bus priimtas griežtas sprendimas. „ABLV vadovai, akcininkai ir darbuotojai pinigų plovimą pavertė svarbiausia banko verslo atrama“, – rašė „FinCEN“.

Ši ataskaita sukėlė šoką Latvijos valdžiai, kuri pastaruosius dvejus metus sunkiai dirbo siekdama atkurti suterštą šalies bankų reputaciją.

Praėjusio amžiaus pabaigoje Latvijos finansų įstaigos, nepriklausiusios didiesiems Skandinavijos ir kitų Vakarų šalių investuotojams, ėmė teikti paslaugas vadinamiesiems nerezidentams, dažniausiai iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Tai lėmė, kad jos buvo nuolat sučiumpamos plaudamos pinigus.

Po „Parex“ žlugimo ABLV iškilo kaip didžiausias ir sėkmingiausias vietos bankas. Turbūt nieko nestebino, kad banko vardas vis mirgėdavo garsiausiose pinigų plovimo bylose. Per ABLV tekėjo pinigai, dėl kurių nužudytas su korupcija Rusijoje kovojęs teisininkas Sergejus Magnickis, ir milijardas JAV dolerių, pavogtų iš trijų bankų Moldovoje, dėl kurių joje kilo politikos krizė.

Kadangi šie ir kiti skandalai kėlė vis daugiau sunkumų nerezidentų bankams plėtoti verslą su Vakarų partneriais, Latvija nusprendė pasauliui įrodyti, kad stengiasi sistemą išvalyti. 2016 m. atsistatydino centrinio šalies banko vadovas, o naujasis pirmininkas pristatė programą, kurioje numatytos ir iki šiol neregėtos baudos bankams. ABLV jų suma siekė 3 mln. eurų ir tai rekordinės vienam bankui taikytos sankcijos.

JAV ultimatumas

Mažiau nei per savaitę nutikę įvykiai – paskelbta amerikiečių ataskaita apie ABLV, I. Rimševičiui pareikšti įtarimai ir AP straipsnis – suplakė konspiracijos teorijų kokteilį.

Išleistas iš areštinės, I. Rimševičius jau kitą dieną surengė dar daugiau sumaišties sukėlusią spaudos konferenciją. Centrinio banko vadovas neigė visus jam pateiktus įtarimus ir tvirtino, kad areštas buvo prieš jį surengto ABLV ir „Norvik“ sąmokslo dalis už jo pastangas pažaboti nerezidentų bankų sektoriaus saviveiklą.

Viešųjų ryšių požiūriu tokia pozicija iš esmės pasiteisino. Daugelis žmonių turėjo pasirinkti, kuo tikėti – Latvijos centrinio banko prezidentu ar Rusijoje gimusiu „Norvik“ banko savininku. Pasitikėjimo G. Guselnikovu nedidino faktai, kad už kėsinimąsi plauti pinigus 2017 m. jo bankas buvo nubaustas daugiau nei milijonu euru. Jis taip pat iš Latvijos vyriausybės už tariamus reguliuotojo pažeidimus tarptautiniame arbitražo teisme reikalavo 200 mln. eurų.

I. Rimševičius klimpo pateikdamas viena kitai prieštaraujančias versijas. Kalbėdamas apie garsiąją nuotrauką su D. Pilščikovu vos per keletą minučių pareiškė, kad ji klastotė (tai paneigė fotografiją apžiūrėję ekspertai), vėliau teigė jos akyse nematęs, o galiausiai ėmė teisintis, kad važiuodamas žvejoti į Kamčiatką niekada negali žinoti, kokioje draugijoje atsidursi. Taip pat nebuvo aišku, kodėl nerezidentų bankai pasirinko jį taikiniu, jeigu, kaip pats tvirtino, nedarė įtakos nepriklausomų reguliuotojų sprendimams.

Ir t.t.

Ne su tais žvejojo braliukų CentroBankininkas:
J. Rimševičiaus karjerą žlugdo* ir žvejyba Kamčiatkoje, kur jis buvo išvykęs su prastos reputacijos kompanija. Scanpix nuotr.

Štai kas mums mūsų Swedbanklandijoj
pavyzdį rodo:)
* Tebedirba, beje.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą