2018-06-20

Visą Smetoną Nùgrienė


Tiesiog susimąsčiau kodėl, kalbos bankininkų nuomone, „grietinė" lietuviškesnė už „smetoną".

Pradėjo grobį grieti bei pačius vergti...

griẽti-ja (grẽja, -na), -jo (grė̃jo, gri̇̀nė, -nė)
1. tr. imti, griebti, čiupti, plėšti: Pradėjo grobį grieti bei pačius vergti S.Dauk.
2. tr. žvejoti: Griejù su tinklu žuvis vandenyje J.
3. tr. Kv semti nuo paviršiaus, graibyti: Motina griẽjo grietinę Dov. Kam grieji̇̀ nuo bliūdo taukus? Ktk.
4. tr. varyti, ginti: Iš padujų griejù visus iš trobos laukan, t. y. varau J. Aš griejù visas bobas šieno grėbti J. Su blakštu (pagaliu) griejaũ anuodu J. Griẽk aniedvi šalin nuo savęs J.
5. intr. sukti, skrieti, supti: Ana po tiesei griẽna, o aš po kairei [grienù] Prng.
 galùs griẽti merdėti: Miršta, galus greja, o daktaro neveža Šts.
apgriẽti tr.
1. apgraibyti, paviršių nusemti: Ar visą bliūdą apgriejai̇̃? Ktk.
2. plonai apkloti: Truputį šiaudais apgriniau bulbas Lkm.
3. apeiti, apsukti: Grietè apgriejaũ į skridinį didį šmotą, ieškodamas gyvolių J.
4. refl. atsikratyti nuo ko: Parejusi marti tuoj nuo visų apsigriẽjo Up.
atgriẽti
1. tr. atpratinti, atgrėsti: Marti uošvį nuo degtinės atgriẽjo Up.
2. intr. atkeršyti: Aš tau atàgriniau už karvę Ml. Aš jam nedovanosiu, atgriesiù už šitai Ign.
įgriẽti intr. įkirsti, įpilti, įdrožti: Kad įgriejaũ botagu per šonus arkliui, tai tas ėjo kap pamazgytas Rod.
išgriẽti tr. išvaryti, išginti: Pamotė podukrą pas svetimus išgriẽjo Up. Mano diedą seną išgrinei Prng.
nugriẽti, -ja (-na), -jo (nùgrinė, nùgrienė)
1. tr. nutverti, nučiupti: Ana (katė) nugries lopele nuo stalo ir nuneša Onutei valgyti TDrIV194(Prng).
2. tr. nusemti paviršių, nugriebti: Nùgrieniau plėnę nuo pieno Rš. Visą smetoną nùgrienė Ml. Nugriẽk pieną Dov.Nugriẽn' smetoną Dsn. Nùgriniau puodyneles OG366. Ar neduotum mums puodą pieno rūgšto, nors nugrieto? M.Valanč. Putas nu viršaus čystai nugriekiat S.Dauk.
3. intr. nueiti, nusukti, nuskrieti: Ai, nùgrinei jau velnias žino kur! Prng.
pagriẽti
1. tr. pagauti, sužvieti: [Vilktinis] ing save pagrieja žuvis visokės giminės DP379.
2. intr. pasukti, pakreipti: Kur pagriesi̇̀ – po tiesei ar po kairei? Dglš.
prisigriẽti prisitverti, prisigriebti: Anas viso prisigriẽjo, o mus grynus paliko Arm.
sugriẽti, -ja (-na), -jo (sùgrinė, sùgrienėtr.
1. sugriebti, sučiupti: Kur tu sùgrinei tiek pinigų? Lkm. Ką sugri̇̀nęs, ką sučiupęs, neša po pala susupęs Tvr.Nedaug sugrieni̇̀ (gauni, suimi, pelnai) Dglš.
2. sugauti, sužvieti: Sugriejo didę daugybę žuvų CI299. Te būt sugrieję, būt sužvejoję už margą lydekėlę JD278.
3. suvaryti, suginti: Ryto sugriẽsi visas bobas ir nurausi linus J.
4. refl. apsisukti, apsigręžti: Inejau ir susigri̇̀nęs vėl atgalio Prng.
užgriẽti
1. tr. užgriebti, sugriebti: O ubagėliai …, kurius jis užgriedavęs, turėdavęs iš savo krepšelių sukalėdotąją duonutę jam po kojų iškrėst BsV142.
2. tr., intr. užsiausti tinklu, sugauti: Užgriẽna bobos paklotè ir pagauna aukšlių Lkm. Karosėli geltonasis, kas tave užgriejo? KlvD223. Su tinklu užgriejo ans daug žuvių J. Visą svietą … ažugriejo aba ažuėmė didžiu tinklu SPI371. Užgriejo jie didę daugybę žuvų, o tinklas jų plyšo BPII272.
3. intr. užduoti, užkirsti: Jam kap ažugrinė kuokynėj Švnč. Ragino širvuką, kartais net rimbu per šlaunį užgriedamas rš.

Nėr vaizdų:(
Yr:)))

Kas, vis tik, visą smetoną nugrienė Lietuvoj?

Man regis, kad tie, kas pinigų procesą valdo, su savo parankinių čia, Lietuvoj, pagalba.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą