Daiktavardis abuojumas nevartotinas reikšme „abejingumas“. Pvz.: Jo abuojumas (taisoma abejingumas) buvo nesuprantamas.
Abuojumas įtrauktas į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.
abúojas, -a adj. (1), -à (3), abuõjas, -à (4) Š
1. piktas, nedoras, blogas (apie gyvulį, žmogų): Eidamas pasiimk lazdą: jų šuva abúojas (labai puola) – gali dar įkąst Sv. Mūsų jautis abúojas – saugokis Rk. Turi tris abúojus šunis Vdš. Abúojas žmogus – visi jo privengia Ds. Negerų tėvų abúoji ir vaikai Jž.
abúoja n., abuõja Š: Abúoja, kai pamatai žmogų girtą Lkm. Čia man abuoja, nebegaliu gyvent Aln. Gintautui pasidarė abuoja, net lūpos iškrypo, kaip kokių gleivių palytėjus Vaižg.
abúojai adv.: Abuojai vedama mokykla rš.
abuojỹn adv.: Jis eina kasdien vis abuojỹn Š.
ǁ netikęs: Šitas žmogus abúojas – nei su juo susikalbėsi, nei padarysi ką Pšl. Tai abúojas vaikas – niekur jo nepasisiųsi Lel.
abúoja n., abuõja Š: Abúoja, kai pamatai žmogų girtą Lkm. Čia man abuoja, nebegaliu gyvent Aln. Gintautui pasidarė abuoja, net lūpos iškrypo, kaip kokių gleivių palytėjus Vaižg.
abúojai adv.: Abuojai vedama mokykla rš.
abuojỹn adv.: Jis eina kasdien vis abuojỹn Š.
ǁ netikęs: Šitas žmogus abúojas – nei su juo susikalbėsi, nei padarysi ką Pšl. Tai abúojas vaikas – niekur jo nepasisiųsi Lel.
2. Kp, Smal įkyrus, grasus, įžūlus: Tai abúojas pasidarė vaikas – visą dieną burzgia ir burzgia Ut.
3. prastas, bjaurus, blogas, netikęs (apie orą, kelią): Koks abúojas kelias (rudenį) Lb. Sninga ir lyja drobliais – labai abuojas oras Jž. Nevažiuok tokiuo abúoju keliu Vdš. Nejaugi
nematote, kiek vasaros darbuose yra poezijos?.. Net ir mėšlavežtyje!
Jis visai nėra toks abuojas, kaip miestelėnui rodos Vaižg.
abúoja n.: Šiandien lyja, purvas – keliaut abúoja Pšl.
abúoja n.: Šiandien lyja, purvas – keliaut abúoja Pšl. 
Kai praėjusią savaitę A.Mickevičiaus bibliotekoj paklausiau šito Arvydą Juozaitį,
jis atsakė, kad tarptautinės korporacijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą