2018-10-07

Finansinis Gitano Nausėdos Dievas


– Kada įsikūrėte Pavilnyje 
ir kaip sugalvojote čia įsikurti?

– 2006-aisiais... Ai, čia tokia mistiška istorija. Niekada neplanavau statyti individualaus namo. Mes nusipirkom sodybą Dzūkijoje ir galvojome, kad reikia buto kažkur miesto centre.

Ilgai ieškojom, vis niekas netikdavo. Galiausiai radom vieną, kuris patiko. Ir, kai jau pasiruošim pirkti, galiausiai mums iš panosės kažkas nušvilpė tą butą ir nupirko. Paskutinę minutę.

Visa tai vyko kokiais 2002 metais. Tačiau dar prieš tai, kokiais 1995 metais, mes vaikščiojome po Belmontą, apsilankėme restorane. Ir tada, atsimenu, aš Dianai pasakiau – jei kada nors man pasimaišytų protas ir norėčiau statyti individualų namą, tai norėčiau čia ir niekur daugiau.

Nuo tada praėjo dešimtmetis. Praradome tą butą, buvom labai nusiminę, ypač aš, nes daug įdėjau darbo, ruošiausi. Ir viskas baigėsi niekuo. Bet turėjome labai gerą nekilnojamojo turto agentę, visada pilną energijos ir niekad nepasiduodančią. Ji pasakė – nenusimink, vis tiek ką nors sugalvosim.

Po dviejų savaičių ji man sako – Gitanai, yra toks sklypas. Aš jai sakau: koks sklypas, juk mes namo nenorim. Ji sako – bet sklypas Pavilny. Klausiu, kur tiksliau. Atsako – netoli Belmonto.

Negalėjau susivaldyti ir sakiau – važiuojam. Kol važiavome šituo keliuku nuo Stepono Batoro gatvės, dar galvojau – turbūt bus kur nors toliau, nepatiks... Bet sustojome kaip tik toje vienintelėje vietoje, apie kurią prieš 10 metų svajojau, kad čia galėčiau statyti namą.

Čia tada, berods, 47 kvadratinių metrų ploto namukyje, gyveno menininkų šeima. Tas namukas dabar įmontuotas į šitą namą.
– Tai mes tame buvusiame namuke dabar ir sėdime?

- Taip. Tik jie gyveno aukščiau esančiame aukšte, o čia buvo jos dirbtuvė. Ji buvo keramikė, Jūratė Neimantienė. Ir čia stovėjo jos keramikos krosnis. Viršuj buvo miegamasis ir virtuvėlė. Žmonės gyveno su dviem vaikais, keturių asmenų šeima 47 kvadratuose.

Jie pardavinėjo šitą namą, nes norėjo daryti rekonstrukciją, plėsti, buvo leidimą gavę, bet finansiškai niekaip negalėjo užbaigti. Tada nusprendė parduoti. Taip supratau, kad Dievas egzistuoja, Dievas tikrai yra.




1 komentaras:

  1. Jiems Dievą doleris neša,iš jo nevykęliai apie didžiajį sprogimą bažnyčioje dėsto , mokykla iš to beždžiones atranda, o ponas tik prie Ydū ten tū prisdeda ir skaičiuoja auksa.

    AtsakytiPanaikinti