Pasipelnymas

pel̃nymas sm. (1)

1. K → pelnyti 1: Prasidėjo sunki duonos pelnymo diena P.Cvir.
| refl. NdŽ.

2. → pelnyti 3: Kam pagal pel̃nymą (kaip kas pelnęs) užmokėti, atlyginti KII290.

3. nuopelnas: Duok, kad man gyvam esant ir mirštant pelnymas tavo plakimo man ant naudos pareitų brš.

įpel̃nymas sm. (1) įgijimas, pelnymas: O kur eit apie impelnymą, arba įgijimą, čystumo dūšios ir sielos, kuri yra brangesnė neg visas tasai pasaulis DP197.

nupel̃nymas sm. (1)

1. → nupelnyti 2: Nupelnas, nupelnymas SD419. Apteisinami yra be nupelnymo, iš jo malonės BPII287. Nenaudingi ir niekam nederą ant nupelnymo malonės DK73.
| refl.: Geras vardas turi man daug mažiau reikšmės nekaip jo nusipelnymas rš.

2. nuopelnas: Kad ir visi jo kentėjimus ir jo nupelnymą nieku verstų, tai nors ben tu nusiskubinkis prie jo Kel1881,61. Ir tai vis tikt iš tėviškos malonės ir mielaširdingystės, be jokio mano nupelnymo ir vertybės brš.

supel̃nymas sm. (1); Sut → supelnyti 1.
| refl. KI409.

užpel̃nymas sm. (1); N, brš → užpelnyti 2.
| refl.: Už … užsipelnymą … uždės ant jūsų teisingą ranką savo A1885,4.

Pasipelnymas.

pasipel̃nymas sm. (1) → papelnyti (refl.):

1. KI409.

2. Už naudojimąsi transporto priemonėmis asmeniniam pasipelnymui iš vairuotojo atimamos teisės

Taigi šitaip tik sovietmečiu bausdavo, cha cha cha.