Kantaras

×kañtaras 

(l. kantar) sm. (1)

1. apynasris, brizgilas: Uždėk bėriui kañtarą Stk. Užmauk kañtarą ir vesk arklį pievon pririšt Nmn. Arklys nutraukė kañtarą Lzd. Kañtarą numauk, uždėk kamanas Krn. 2. pavadis: Pririšk už kantaro Jnšk. Beardamas pamečiau kantarą Mrk.

Pametei?

O tas, su kantaru, ar labai nuliūdo?