Anksčiau Mafija - Dabar Klanai

Sensacingi apiplėšimai, užsakytos žmogžudystės, įžūlus nesiskaitymas su teisėsauga, didmiesčių kvartalų „šerifai“, įvedę juose savo tvarką, – arabų klanų „šlovė“ neblėsta. Dėl klaidingai suprastos tolerancijos dešimtmečius jie galėjo netrukdomi augti ir vešėti. Vokietiją jie laiko „grobio šalimi“, iš kurios leista prievarta ar apgaule pasiimti tai, ko nori, – konstatuoja šio fenomeno tyrinėtojai.

Šeimyniniai arabų klanai užvaldė Berlyno, Brėmeno, Šiaurės Reino Vestfalijos miestų Eseno, Dortmundo, Duisburgo, Gelzenkircheno nusikaltėlių pasaulį, jie veikia trylikoje Žemutinės Saksonijos miestų. Pasak geriausio klanų žinovo, iš Libano kilusio politologo bei islamo mokslininko Ralpho Ghadbano,

jiems neprilygsta nei italų „Camorra“, nei rusų mafija. Dominuojančias pozicijas jie užėmė kone visose organizuoto nusikalstamumo srityse: prekybos narkotikais, reketavimo, prostitucijos organizavimo, kontrabandos žmonėmis.

Būtina kuo skubiausiai imtis priemonių, – naujausioje savo knygoje „Arabų klanai: neįvertintas pavojus“ ragina R. Ghadbanas.

Jį stebina teisinės valstybės neveiklumas, nors klanai, pasak jo, jau seniai „peržengė visas raudonas linijas, o jų panieka teisinei valstybei ir mūsų visuomenei yra beribė. Jie jaučiasi visagaliai“.

Turčiai, gyvenantys iš valstybės pašalpų...

Klano nariu ne tampama, juo gimstama, – pabrėžė jis. Tiesa, didžioji dalis šeimos narių nėra nusikaltėliai, tačiau, būdami įsipareigoję dengti giminaičių nusikaltimus, jie neišvengiamai tampa nusikaltėlių bendrininkais. Ir dar viena arabų klanų specifikos ypatybė: 90 procentų jų gyvena iš socialinių pašalpų.

Endogamija yra pagrindinis šių arabų šeimų struktūros požymis. Incestas Europoje draudžiamas, o štai arabams santuoka tarp pusbrolių ir pusseserių yra taisyklė, – rašo mokslininkas knygoje apie arabų klanus. Brolių solidarumas sutvirtinamas sutuokiant brolvaikius, kas, savo ruožtu, tik stiprina tokios didžiulės šeimos ryšius.