Milijonierius Gabrielius

Skurdoki tie mūsų Seimo euromilijonieriai...

Regis, Gabrielius

dėl neliečiamybinės ramybės* savo vardu pirko „Modern Growth" SEB popierių už darbščiosios Austėjos

su nykstančios Lietuvos vaikučiais besidarbuojant uždirbtus 750 000 eurų, ir tiek.

Gabrielius juk neliečiamas...

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) nusprendė, kad konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis nesupainiojo interesų, kai balsavo dėl pensijų reformos ir su grupe Seimo narių dėl jos kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT).

G. Landsbergio oponentai šį klausimą iškėlė, kai paaiškėjo informacija apie jo sutuoktinės Austėjos Landsbergienės susitarimą su vienu investicijų fondu.

* Pirmieji parlamentinio imuniteto pradmenys siejami su R. Strodu (XVI a.), vėliau kovą dėl parlamentinio imuniteto pripažinimo pratęsė J. Eliotas, kuris, be kita ko, Didžiosios Britanijos Karališkojo Teismo buvo nubaustas už nusikaltimą – pasiūlymą, kad parlamentarai nebūtų baudžiami už kalbas, pasakytas Parlamente.

Didžiojoje Britanijoje draudimas persekioti Parlamento narį už jo išsakytą nuomonę bei pasiūlymus įtvirtintas 1667 metais, o Prancūzijoje – 1791 metų Konstitucijoje.

1849 metų Vokietijos Imperijos Konstitucijoje pirmą kartą Europoje buvo įtvirtintas imunitetas, kuris savo apimtimi panašus į daugelį Europos valstybių šiuo metu įtvirtintą imunitetą, t.y. buvo draudžiama traukti Reichstago deputatą baudžiamojon atsakomybėn (išskyrus jei jis sulaikomas nusikaltimo padarymo vietoje (in flagranti) ne tik už kalbas ar pasiūlymus.

Lyginant kai kurių Europos valstybių Konstitucijas ar kitus įstatymus akivaizdu, kad Europos valstybėse nėra skubama atsisakyti parlamentinio imuniteto nuo baudžiamosios jurisdikcijos – dažniausiai įtvirtinamos paprastesnės imuniteto panaikinimo procedūros, skiriama daugiau dėmesio švietėjiškai veiklai, informuojant tiek visuomenę, tiek pačius parlamentarus apie tai, kad parlamentinis imunitetas skirtas tik tam, jog apsaugotų parlamentarą nuo politinio persekiojimo