Kazys Škirpa buvo Steigiamojo Seimo narys. 1919–1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais.
1940 m. Berlyne liepos 2 d. Kazys Škirpa susitiko su Vokietijos nacių partijos strategu Peter Kleist aptarti galimybes Lietuvoje pastatyti naują vyriausybę Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. [7] Liepos 13 d. Škirpa jam įteikė Atsišaukimą į Lietuvių Tautą, kurį nacių Vokietijos lėktuvai galėtų išbarstyti po Lietuvą. Savo siūlytame atsišaukime jisai kreipiasi, kaip Prezidento Smetonos pavestas ministras pirmininkas, prašo vokiečių Tautos Vadą Adolfą Hitlerį išgelbėti Lietuvą nuo žydų sugalvoto komunizmo, ir tikina lietuvius jog ta proga Lietuva bus apvalyta nuo žydų ir jų turtas bus išdalintas Lietuvos vargšams.[8]
1940 m. Berlyne lapkričio 17 d. jo bute Berlyne buvo įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF). K.Škirpa buvo šios organizacijos įkūrimo iniciatoriumi.[9] Dar liepos 22 d. jisai Kleistui įteikė projektą Į talką naujosios Lietuvos kurti!!, kuriame jisai pirmą kartą pristatė Lietuvių aktyvistų frontą (LAF). LAF tikslas turėjęs būti tautiniais socializmo pagrindais atstatyti Naują Lietuvą, kurioje nebus partijų ir nebus kartojamos praeities klaidos, kaip antai Prezidento Smetonos "tautinis režimas" ir seiminis "demokratinis ištižimas". Projekte įvardinti LAF priesaika, ženklas ir sveikinimasis - pakeliant dešiniąją ranką ir tariant žodį "Kovok!"[10] Šiuo sveikinimu vėliau pavadino savo karo metu rašytus prisiminimus, Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą.[7] [11]
Ruošė 1941 m. Birželio sukilimą. Savo bute davė ryšininkui Mykolui Naujokaičiui susipažinti su griežtai slaptais "Lietuvai išlaisvinti nurodymais", kad juos perduotų žodžiu. Devyniolikos puslapių dokumentas išdėstė kaip rengtis ir siekti Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir ta proga "nusikratyti ir nuo žydų", tai yra, išbaidyti Lietuvos žydus, kad jų Lietuvoje išvis nebūtų.[12] Šiems tikslams įgyvendinti buvo kuriamas Tautos darbo apsaugos batalionas.[13] [14] [15] 1975 m. Kazys Škirpą šį dokumentą pristatė savo prisiminimuose be antižydiškų teiginių.[16]
Birželio 23-osios sukilėliai K.Škirpą paskelbė Laikinosios Lietuvos vyriausybės Ministru Pirmininku, tačiau prasidėjus Vokietijos - TSRS karui vokiečiai K.Škirpai paskyrė namų areštą ir neleido atvykti į Lietuvą eiti šių pareigų.[3] 1944 m. įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalaujama atšaukti okupaciją Lietuvoje. Birželio 14 d. vokiečių suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.[2]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą