Vienu žodžiu, dabar nebegaliu net pasiruošti niekam, gaunu daugiau nei 1000 svarų dydžio pašalpą per mėnesį ir turiu nieko neveikti, kad tik „neišsigąsčiau nukritusio lapo“ ir nepatirčiau „streso ar traumuojančių patirčių“ Kadangi, nebegaliu dirbti, pradėjau galvoti, kaip ir kuo man užsiimti gyvenime? Pasirodo, aš galiu įkurti įmonę ir ne pats dirbti, o kad man dirbtų! Ir Anglija mokės toliau pašalpą – tik prašau kurk ir gyvenk, vis tiek juk negaliu dirbti!
Todėl dabar pradėjau ruoštis įmonės įkūrimui, registravau savo vardą, įmonę įkūriau – juk esu jaunas žmogus, nesėdėsiu be darbo, ar ne taip? Nesvarbu, kad truputį žilstelėjęs, bet... juk dar kažką galiu, ar esu jau nurašytas? Kaip matote, jokie čia nei anglai, nei lietuviai nėra tinginiai ir netingi dirbti, o jei ir gauna pašalpas, tai aktyviai ruošiasi gyvenimo pasikeitimams!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą