2019-10-03

Dirbtinis Intelektas?


Intelektas (lot. intelligentia - „įžvalga, gebėjimas pažinti“; intellegere - „suprasti“) arba protas – ypatinga subjekto ir objektų sąveikos forma, specifinė veikla, kilusi iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma interiorizuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras. Tai visuma gebėjimų mokytis, įsiminti, susivokti naujose situacijose bei disciplinose, pastebėti sąsajas, rasti problemų sprendimus, kurti, reikšti mintis, valdyti emocijas (???), numatyti galimas priežastis, pasekmes, galimybes. Intelektas pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis sąveikaujant su aplinka. Svarbu pabrėžti tai, kad verbalinis suvokimas, erdvinis mąstymas, atmintisabstraktusis mąstymas, matematiniai bei loginiai gebėjimai laikomi atskiromis savarankiškomis proto funkcijomis, tad jas galima vertinti bei lavinti atskirai vieną nuo kitos. Intelekto lygis (intelekto koeficientas) nustatomas intelekto testais (IQ testas).

Intel:)

Dirbtinis intelektas (DI) – bet koks dirbtinai sukurtas intelektas. Andreas Kaplan ir Michael Haenlein apibrėžė dirbtinį intelektą kaip „sistemos sugebėjimą teisingai interpretuoti išorinius duomenis, mokytis iš jų ir panaudoti tokias žinias, kad būtų įgyvendinti konkretūs tikslai ir uždaviniai, lanksčiai juos pritaikant“.[1]
Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų tuo, kad gali apsimokyti, tai atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis kitaip priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų.
Dirbtinio intelekto tyrimai remiasi psichologijos ir neurologijosmatematikos ir logikoskomunikacijos teorijosfilosofijos ir lingvistikos mokslų duomenimis. Dirbtinio intelekto tyrimuose dažnai pagal gyvų organizmų nervų sistemą kuriami supaprastinti teoriniai modeliai. Jie vadinami neuroniniais tinklais, kurie vėliau panaudojami sprendžiant įvairių sričių problemoms spręsti – balso ar vaizdo atpažinimui, ligų diagnozei ir panašioms problemoms, kurios tiksliais algoritmais sunkiai sprendžiamos dėl ribotų techninių galimybių.

Neuroniniai tinklai padeda sprendžiant dviejų rūšių – klasifikavimo ir prognozavimo – uždavinius.
Klasifikavimo uždaviniai skirti suskirstyti objektus į grupes. Pavyzdžiui, žmones pagal ūgį, svorį, plaukų ir akių spalvą suskirstyti į vyrus ir moteris. Skirstymas gali būti ir sudėtingesnis, tarkim pagal akių, lūpų, nosies linijas suskirstyti žmones pagal tautas.
Paprastai naudojami keli klasifikatoriai, kurių pagalba gaunamas norimas rezultatas.
Prognozavimo uždaviniai tokie, kuomet pagal turimus duomenis yra spėjama, kokie bus tolimesni. Tai naudojama oro prognozėse, ligos diagnostikose. Kartais naudojama taisant klaidas.

Praktinis pritaikymas


Tie, kas suprantam rusiškai, pasiklausykim
prof. S.V.Saveljevo:




3 komentarai:

  1. LOGIKA yra Lietuva. Širdis. (SU)LiETi PiLi ETiKA KULTI КУЛТУРА RA-Saulėta UPA VOLGA ARI(u)JA Doúna(Donas upė)

    Kai Ženklų MazguVa(THE MOSCOW) pamiršta Galvoje, Kūjo(Kiïv) ranka svetima

    AtsakytiPanaikinti
  2. C-žodžio galia Y-vyr hromosoma (CY) CULA LALiTA TikEti Tveria Mater(Motina) Rija

    Ženklų nežinia, apsileidėliam galia. Tėvu Logikos GarMonija Amžina(Augimo Amžiai)

    https://drive.google.com/drive/u/0/mobile/folders/0Bzripf7z5qVpbmRBNmdBS3d3Mkk/0Bzripf7z5qVpa3BoV2ZraE9XMVE?sort=13&direction=a

    Logikos išmanyme Prana grynai, PerKūnų galios TAnAi AnNa TOLi(Turkey)JoJa

    J-Integralas
    O-gyv.Ritmas Žmonių

    AtsakytiPanaikinti
  3. intel vakcina pasubiniam naudojimui 11min

    https://cont.ws/@antonblagin/1464030

    AtsakytiPanaikinti