help
From Middle English help, from Old English help (“help, aid, assistance, relief”), from Proto-Germanic *helpō (“help”), *hilpiz, *hulpiz, from Proto-Indo-European *ḱelb-, *ḱelp- (“to help”). Cognate with West Frisian help (“help”), Dutch hulp (“help”), Low German Hülp (“help”), Swedish hjälp (“help”), German Hilfe (“help, aid, assistance”), Danish hjælp (“help”), Norwegian hjelp (“help”).
Etymology 2
From Middle English helpen, from Old English helpan (“to help, aid, assist, benefit, relieve, cure”), from Proto-Germanic *helpaną (“to help”), from Proto-Indo-European *ḱelb-, *ḱelp- (“to help”). Cognate with West Frisian helpe (“to help”), Dutch helpen (“to help”), Low German hölpen (“to help”), German helfen (“to help”), Danish hjælpe (“to help”), Norwegian hjelpe (“to help”), Lithuanian šelpti (“to help, support”).
Prisiekė jam, jog visuomet klausys rėdos Lietuvos ir aną visokiame atsiejime šelpsai S.Dauk.
šelpė sf. BzB329 žr. šelpa: Pagalbės tavo geidžiame, kitur šelpės nerandame KN220. Išklausyk tu mane pavargėlį ir parodyk šelpę savo KN75.
|
šelpa sf. pagalba, parama: Šelpos jo dieviškos dėl anų žmonių laukia SE31.
|
gélbėti, -ėja (-a, -i, -ia, -ti, -sta, -sti), -ėjo (-ė), gelbė́ti, -ė́ja, -ė́jo J; Mž23
AtsakytiPanaikinti1. tr. vaduoti, traukti iš bėdos, saugoti nuo pikto; gydyti: Pats žūk, bet draugą gelbėk! rš. Žmogų iš bėdos gélbėti K. Mes gerai sutinkame, gražiai gyvename: jei vienam bėda, tai visi gelbė́jame Pn. Gelbėk mane iš bėdos J.Jabl. Gelbėk mane jauną vandenėly skęstant JD1531. Gélbėt gelbėčiau, kad tik galėčiau – neturiu valtelės, nei klevo irklelio d. Vienas išdeginimas žaizdos negelba nuo patrakimo Vaižg. Instinktas tankiai gelbi žmogų V.Kudir. Gal gelbėti nu giedros palaistant apynojį nu ryto S.Dauk. Žemė gelbti visus nuo vargo A1884,157. Nuodai gelbti rupūžę nuo priešų J.Jabl. Didžiavyriai tamstą gelbės nuo devyniagalvio BM450. Ir pasižadėjo jam gelbėsiąs Jrk. Nėr kas padedąs, nėr kas gelbėjąs M.Valanč. Jo galvoje švystelėjo gelbstanti jį mislis V.Piet. Gardo benediktai (kardo benediktai, kartieji šventadagiai) gelba aštuonioleka ligų Grg. Ne tuoj … išklausomas ir gelbamas … esi SE61. Gelbt o padest tiemus, kurie bėga jop MP73. Tasai mus gelbt tuo būdu DP325. Tu … gelbi mane BBPs4,8. Kodrin mūsų negelbsi MP115. Gelbiem nuog pikto pats savo malone KN62.
| refl.: Mes gélbamės kits kitą KI499. Pastebėjusi ką norįs įtariamo, trypia kojomis, balsiai subliauna, ir visos gelbias Blv. Kodėl tu, vaikeli, nesigélbi, kodėl neini prie daktaro? Skr.
2. intr., tr. padėti, remti, šelpti: Aš tau gélbėsiu dirbti K. Jie gélbė laukus nudirbti Rg. Tas dalykas nieko čia negelbti J.Jabl. Ir beržo tįsuolės, ir apynių šaknys plaukams gelbsta rš. Šis perspėjimas mažai gelbsti rš. Turiu da apdovanoti ir Dimitrą, kuris teipogi gelbėjo remtis su meška V.Piet. Ai, kas ieškoti gélbės mano vienturtę avaitę? RD81, Sch4. Ką gi jau begelbės auksinis žiedelis TŽI138. Ar negali mane gelbėti su piningais – skolą turiu šiandien užmokėti? Plng. Gelbėk nenujėgiančiamui prš. Gelbėkit mano naštą man nešioti Ns1844,3. Linksmina mus priespaudose, gelbt gundymuose DP516. Gelbiu, pademi kam SD314.
^ Žolės gelba nuo ligos, bet ne nuo mirties Sim. Prigimtam kūnui ir muilas nieko negelba Sim.
| refl.: Kaimynysto[je] reikia gélbėties (vienas kitam padėti) Pgr.
3. refl. verstis, apsieiti: Jis gélbtis viena karve KI190. Jis gélbas vargingai KI190.
apsigélbėti išsiversti, apsieiti: Asesorius įkalbinėjęs lietuviams, kad nepirktų lietuviškų knygų, bet apsigelbėtų lenkiškomis A1884,278. Lietuvių tauta šiandien negal apsigelbėti vien tais savo kalbos žodžiais, kurie buvo vartojami, sakysim, Mažvydo … laikais Kel1936,73.
atgélbėti tr.
1. atstatyti, grąžinti pirmykštę padėtį: Maniau, kad aš karvę atgélbėsiu [pasismaugusią] Prn. Ligonį atgélbėti KI101. Nei jokios žolės jį daugiaus neatgelbėjo prš.
2. gelbėti, globoti iki tam tikro laiko, iki tam tikros vietos (kelionėje): Ik čion jis mus atgelbėjo, ik čion mus atvedė LC1879,4.
įgélbėti tr. įstengti gelbėti: Aš didžiau įgelbėjau jį kaip tu J.
išgélbėti tr. išvaduoti, ištraukti iš bėdos: Aš tave skęstantį išgelbėjau Sim. Kad ir minkėm [išputusią karvę], bet nebišgélbėjom – nudvėsė Jnšk. Jis mus yra išgelbęs nuo didžios perkūnijos prš. Kombainas išgelbsti mus nuo milžiniškų nuostolių sp. Aš išgelbmi tave su dešine ranka mano teisybės prš. Jis išgelbti iš bėdos RD200. O jei kada juos ižgelbia, daro tai iž tikros mielaširdystės SPII10. Ižgélb[ėk] save patį DP172. Idant mus ižgelbėtų̃ DP4. Ir nėra nė vieno, iš mano rankos išgelbančio BB5Moz32,39.
| refl.: Aš ir pats vos beišsigelbėjau iš nelaisvės rš. Ant ano kalno išgelbėkias, jeib neprapultumbei BB1Moz19,17. Nuo mirties neišsigélbsti nė vienas Dkš. Avinas išsigélbėjo nuo smerties BM47.
nugélbėti tr.
1. gelbėjimu pakenkti: Ans nugélbėjo, t. y. gelbėdamas nubiednino arba padvasino, numarino J.
2. išgelbėti: Sienas nugelbėjo, stogas nudegė Plng...
https://youtu.be/GXhn3WpHlGA
AtsakytiPanaikinti