2020-01-16

Daba Daboja Da(ba)r


Daba

dabar̃ adv.; SD43, B, šiuo metu, šiuo laiku, nūnai: Tik dabar̃ melžtas pienas Pn. Apsidirbome, dabar̃ galime pasilsėt Mrj. Nuo dabar̃ pradėsu Gs. Dirbom iki dabar̃ Gs. Dabar̃ mūsų aukso dienos, kaklo niekas negriaužia Grž. Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą, jaugi dabar̃ keturiais arkliais pavažiuoti nepigu K.Donel. Ką dabar̃ darysiu K. Dabar̃ gi visa prapuolo BM46. Nor gauti … dabar minėtas naudas BPII13. Dabar̃ jau piemenuko neprigausi, o seną žmogų prigausi! Dkš.


×dabóti, -ója, -ójo (l. dbać) tr., intr.
1. saugoti: Ji namie liko, vaikus daboja Rm. Senis bites daboja, kad neišspiestų Rm. Aš per naktelę nemigau, bėrąjį žirgą dabojau JD834. Šunelis paloja, namelius dabója JV1008. Dabok kalinį, kad neišspruktum J. Oi, dabokite širdį, sesytės, kai nešioste žalius vainikus! Mair. Dabok kaip akį kaktoje Žem. Dabok, mergele, vainikėlį, jei nori gauti dorą bernužėlį KrvP(Lzd).
|
 Dabók laiką (žiūrėk, kad laiku ateitum) Krkl.
|
 refl. R388: Dabókis, kad šuo neįkąstų Krkl. Dabókis, kad nepultumbei K. Dabókis, kad tave nesugautum J. Taigi dabokis su ponu pasipūtusiu šūtyt K.Donel.
ǁ
 kreipti dėmesį, rūpintis: Dabók ant kūdikio K. Dabók (ant to), ką aš ten sakau K. Ar ant vaikpalaikių, kaip tėvui reik, nedabóji K.Donel. Dabo[ja], į kurią pusę jie trauks S.Dauk. Kai važiuosi su medžiu, tai dabok, kad neišvirstum Vžns.
^
 Dabok vagą – rasi grucės PPr30.
dabótinai adv.: Dabótinai į ką žiūrėti K. Kiekvienas tur žinoti, kaip jam reikiant [su ugnimi] dabotinai pasielgti S.Dauk.
|
 refl.: Dabókimės, … idant ertes, raudami kūkalius, neišrautumbite ir kviečių su jais drauge DP85.
ǁ
 tr. pildyti, laikytis: Parašė, idant ir anie tus įstatymus dabotų M.Valanč. Šventai dabojo tėvo prisakymą rš.
2. žiūrėti su patikimu, mylėti: Jis jau seniai ją dabójo Jnš. Tėvai išvarė už nedabójančio Lnkv. Ar dabóji tą mergą? J.
|
 refl. tr., intr.: Man šitas tavo darbas visai nesidabója Alk. Ta merga dabójas man, t. y. ana man tinka J. Jo sūnus mūsų Emiliją dabojas Slm. Tu berneli, tu jaunasis, tu manim dabojais BsO322.
^
 Kad kūnas kūnui nedabojas, prigimimas piestu stojas Sim.
3. 156, R254, Rod žiūrėti, atsižvelgti, paisyti: Dabója pro langą galvą iškišęs Trgn. Vyras kaip meldas, kad gražu dabót Trgn. Dabók, kiek daug arklių pievoj Prl. Tą patį, daboj, vienas tep kalba, kitas tep Švnč. Aš našleliui patalelį klojau, in našlelį nemieliai dabojau LTR(Tvr). Oi kad aš ėjau per Vilniaus miestą, Vilniaus mergelės mane dabojo LMD. Eik, tinginy, ant skruzdėles ir dabok, kaip visos sparčiai kruta O. Dabok, bau (ką) negausi B.
^
 Dabója kap vilkas miškan Brsl. Vieryk, ale dabok kam Q528. Atvažiavęs į Rietavą, dabok sveikatos savo VP7.
|
 refl. SD139, R393: Čia jūs, gimdytojai, gentys ir kūmai, dabokiatėse patys 124. Klausykiat mano kalbesio ir dabokitos, ką aš jumus sakau BB1Moz4,23. Dabokimės, ką šiuodu mokintiniu … veikę yra BPII24. Nedabójies, jog kūną tavą regi bursinykas tavas DP36. Dabokis čionai, mano mielas brolau, kaip tatai yr sunki skola mūsų MP368. Dabokitės paukščių oro, jog nesėja, nei pjauja, nei kluonuosna renka Ch1Mt6,26. Iš mažų dienų dabójaus (stengiausi, rūpinausi) viežlybai elgtis K.Donel.
 širdi̇̀s nedabója nepatinka: Tegul sau joja, tegul prajoja, mano širdelė jo nedaboja Kp. Piršo mane strielčiui, o jis ma[n] netiko, širdis nedabojo JV267.
×apdabóti tr.
1. apsaugoti: Apdabójau aš šią valandą gerai javus J.
|
 refl.: Tai daryk apsidabodamas, tyloms, kad bičių neišgąsdintum rš.
2. Q83, B, R66, KII314 apžiūrėti, prižiūrėti: Šiandie apdabójau rugių laukus Ign. Kai gerai apdabóta bitė, tai daug medaus duoda Antr. Tu apdabósi namus, paršiukus pašersi Dov. Tai aš vis kreivai apdabota, tai aš vis apkalbėta TDrIV171(Rod).
3. pastebėti: Žmona apdabójo, kad namai dega Mrc.
×atsidabóti
1. atsiminti dabojant: Einu – važiuoja, lyg regėtas, lyg neregėtas, paskui atsidabóju – regėtas! Plš. Tenai atsidabojo, kad užmiršo kirvį Tvr.
2. nustoti daboti, mylėti: Dabojo dabojo ir taip greit atsidabójo Grž.
3. iki valios, lig nebenorint dabotis, atsižiūrėti: Tik dabar atsidabójau Dglš.
×įdabóti
1. tr. įžiūrėti, įžvelgti: Įdabokim bent mažumą išmintį valnųjų LC1878,30.
|
 refl. tr., intr. R13, K: Insidabók, kad nepasimilytai Knv. Įsidabokite lelijas ant lauko, kaip jos auga BbLuk12,27. Indabokis, jog tasai vilktinis … užgauna ing save žuvis visokios giminės DP526.
2. refl. tr. Pls įsižiūrėti, įsimylėti: Vaikis tą mergą įsidabójo ir susidorojo J.
×išdabóti tr.
1. Vl išsaugoti: Išdabójau visus žąsyčius, nė vienas nepražuvo Š. Išdabók gyvolius nuo iškados J.
^
 Nuo namiškio raktų neišdabosi Sim.
|
 refl. Q560.
2. prižiūrėti: Aš juos paauklėjau, išdabójau, akių nenuleisdama Rod.
|
 refl.: Neštėtės vištą, išsidaboste, i dės kiaušinius Dglš.
3. saugant pražiūrėti: Išdabótos akys Ad.
×nudabóti tr.
1. išsaugoti: Jis vienas nudabõs galvijus Pg.
ǁ
 tr., intr. nutykoti: Nudabójo, kad tėvo nebuvo namuose Up. Nudabójau vagį, t. y. nutvėriau J.
2. Švnč saugant prarasti: Jau ir nudabojai vieną žąsiuką Srv.
3. SD416 nužiūrėti: Kad nori, kad mylėt, nudabók berną godniai iš užupakalio, mylės Vlk.
|
 refl. tr.: Šiandie turguj tai mergą nusdabojau Dglš.
ǁ
 nuvarginti bežiūrint: Dukrelei be miego akys nudabótos Čb.
×padabóti
1. tr. Dg, Ėr pasaugoti: Padabók vaikus Ut. Padabók arklius, kad nepavogtų J. Kad man padabótum kruopas, aš eičia pas paršiukus Mžš.
|
 refl.: Juk dažnai yra lengviau pasidaboti nuo ligos, negu susirgus išgyti P.Aviž.
2. (plg. l. podobać (się)) tr. pamilti; patikti: Padabojo mergužėlę, močiutės dukrelę LB97. Jis kaipo dailus buvo, tai duktė jį padabojo ir tuo apsiženijo Brt.
|
 refl. tr., intr.: Aš nebrokiju, pasdabóju juo Ds. Linksmus žmonis ašiai pasdabóju Sdk. Ir man šitas bernynas pasidabója Dglš. Mergyte jaunoji, ką sudūmojai, kad vargo bernelį pasidabojai Slm. Pasdabojau sau mergelę dvylikos metelių KrvD254. Gegutę pasdabotau, in sodą parviliotau VoL434. Negana pasidabojanti mislis R112. Jeigu tau pasidabó[ja] ta merga, žanykis J. Idant tau visi mano darbai ir žyvatas pasidabotų Vln35–36. Teip padabójos tėvui jūsų duot jumus karalystą DP485. Tas yra sūnus mano, mielasis mano, kuriampi man pasidabojo Ch1Mt3,17.
3. tr., intr. pažiūrėti: Negalėjau akių pakelt, an svietą padabot Pls. Eite padaboite, kaip mes gyvenam Aps. Aš ne gert atejau, pasiuliot atejau, savo mielo kaimynelio padabot atejau LTR(Kzt). Padabók pro langą, kas važiuoja Dgl. Ei merguže, lelijuže, paieškoki, padaboki aukso padkavaitę RD64.
|
 refl.: Kaip aš pareisiu karčemoj gėręs, pasidabokis, kur pasidėsi KlvD144. Malu malu viena, pasdabóju – diena Slk.
×pérdaboti tr.
1. peržiūrėti, peržvelgti: Aš pérdabosiu popierius Kzt.
2. saugant pražiūrėti (skylę): Stikle skylę pardabojau – sa[vo] brolelio nesulaukiau TDrIV136(Vlk).
×piedabóti tr. prižiūrėti, saugoti: Lig pietų turu piedaboti bitis, ka neišlėktų Dov.
×pradabóti
1. tr. neišsaugoti: Tris kiaules ganei ir visas tris pradabójai Vj.
2. intr. pražiūrėti, atverti akis, atakti: Buvo žabalas, bet ir vėl pradabójo Vj.
|
 Užpylė akis gelsvu smėleliu, negaliu pradabót Prng.
3. tr. pražiūrėti kiaurai: Suole skyles prasėdėjo, stiklų langus pradabójo Tvr.
×pridabóti
1. tr. Q49, kiek prižiūrėti, pasaugoti: Pridabók, kad neišbėgtų pienas Pc. Pridabóti kūdikį K. Sodną, javus pridabók J.
|
 refl. tr., intr.: Karvę reikia prisdabót Krd. Nenušalk, prisidabok, kad vėl nesusirgtum Lnkv. Todėl prisidabokitės, kad ir jūs taipo nedarytumbit BbBar6,4.
2. refl. prisižiūrėti, įsižiūrėti, atsižvelgti: O teip gerai prisidabojo tam išmaną žmones DK9. Turime tada visi prisidaboties širdi savai SPII116.
prisidabótinai adv.: [Krikščionys] daiktus, dūšiosp prigulinčius, ūmai ir neprisidabotinai veikia SPII62.
×sudabóti tr.
1. visus pasaugoti: Sudabók visus vaikus Knv. Tu čia likęs keltuvas sudabók Švnč.
ǁ
 nutykoti, susekti: Nu, ir jam pasisekė sudabót, kas vagia Grl.
2. refl. patikti vienas kitam, susidraugauti, susimylėti: Anys abu susdabójo Kzt. Susidabojo su karaliaus dukteria, vedė ją ir liko karalium an tos žemės BsPIII174. Vaikinas su mergina susidabójo, t. y. sutogo ir susižanijo J.
3. sužiūrėti, supaisyti: Sudabósi, ko ana verkia Pls.
^
 Ukvatos nesudabosi, be savę (neturtingas) būdamas Trgn.
4. suieškoti, parūpinti: Mertynas … tuojau sudabójo brangvyno Sch233.
×uždabóti
1. tr. užžiūrėti, saugoti: Mano vaikus uždabó[ja] sesuo Žr. Čia reik pasiplauti, čia višta uždabóti Prk. Aš uždabójau pievas, laukus nuo gyvolių, kad nesuėstum J.
2. tr. pamatyti, išvysti: Aš pirma tave žudabojau Pls. Ir kab žudabõs avys vilką, tai ir švirkščia ir bėga pas piemenį Rod. Jei uždabosi vainiką, tai ženklas, kad nutekėsi LTIII456(Kls).
3. intr. pažiūrėti: Karvė jau akim uždabojo Švnč.
|
 Jei neužmuši gyvatės, tai devynias dienas saulė neuždabos Švnč.
4. tr. pakęsti: Negaliu šitos bobos uždabot Lkm. Aš jo i an akių neuždabóju Švnč.



dãbar prt., dábar [K]; B, SD77 žr. dar:
1. Dãbar sūnus nesiženija Zt. Pirma dabar žyvate augybės savo būdamas, pažino jį WP14. Ak, neleisk neleisk manęs, matušėlė, dabar jauna tebesu JD1533. Labai anksti, dabar nepraaušus BPI398. Ugnis … sudegins pėdus alba javus, dabar stovinčius BB2Moz22,6. Dabar lokys miške, o jau kailį raižo Sim.
2. Kiti bus dãbar artimesni ir baisesni ženklai DP14. Kuniguo gerai, ale vargamistrai dãbar geresniai: aukštai sėda, su kunigu gieda, su pačia gulia Plt.
3. O kada mums dabar … tą meilę duotumbei PK179. Dabar tikėjo esant nemaž dievių motriškų M.Valanč. Dabar nopsidžiaugiau SD178. Dãbar sykį padainiuok tą dainikę Grg. Ar dãbar nori? Plng. Duok dãbar duonos Lz. Duok man dãbar kiaušinių Klp. Keturi ir dãbar šeši būs dešimts Pln. Dabar penkis [šimtelius] pridėsiu, tave jauną pavesiu D19.

Dar

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą