2020-02-14

Mirusios Bankinio EkoNomisto Smegenys


Šiandien, vasario 14-ąją, 12.15 val. sostinės Europos aikštėje prieš „Luminor“ banko pastatą organizuojamas įvyko piketas, kuriuo ekonomistas ir tinklaraštininkas Justas Mundeikis ragina „pagerbti mirusias bankinio ekonomisto smegenis“.

Piketo dalyviai pasisako prieš privačių bankų kišimąsį į viešojo sektoriaus politikos formavimą. Geriausias to pavyzdys – „Luminor“ banko vyr. ekonomisto dr. Ž. Maurico pasisakymas, jog Lietuvoje mokytojų atlyginimai jau yra pakankamai dideli. Ž. Mauricas remiasi statistika, ištraukta iš konteksto, taip sukurdamas „alternatyvią realybę“, kuri neatlaiko jokios fundamentalios kritikos, kaip parodė ekonomisto Justo Mundeikio atlikta analizė (http://lithuanian-economy.net/2020/02/09/banko-prcikas-mauricas-debunked*). Deja, tokie dr. Ž. Maurico pasisakymai veikia viešą nuomonę ir daro įtaką politiniams procesams“, ­­­– teigiama pranešime spaudai.

Pasak J. Mundeikio, tokie nepagrįsti banko analitiko pasisakymai yra arba visiško diletantiškumo ir nesiruošimo įrodymas, arba apraiška to, kaip privataus kapitalo įmonės veikia viešą opiniją per banko viešųjų ryšių darbuotojus.

„Abi alternatyvos nedžiugina ir neturėtų būti toleruojamos Lietuvoje“, ­­­– teigia tinklaraštininkas.

Štai dar vieno banko „Kalbančioji Galva" = Vyriausias EkoNomistas:


* Pacituosiu tik „Iluminor" banko vyr. ekonomisto ir jį kalbinusios diurnalistės pokalbį:

K.Pocytė: Mokytojas - prestižine profesija iki 2025, tai yra idėja kurią mes labai dažnai girdim, nes mokytojai per šiuos dvejus metus, pastaruosius, streikavo ne kartą, kalbėjo apie atlyginimus. Ir mes vis girdime, kad švietimo sistemoje yra labai daug spragų, bet mes vis tą akcentą dedam ant finansų, kad yra per mažai pinigų, per maži atlyginimai, nors buvo keistas ir modelis (apmokėjimas etatinis). Atlyginimai iš tikrųjų mokytojams kyla, bent jau tai rodo statistika ir Jūsų akimis, ar tai atlyginimai, kai, na vidutiniškai apie tūkstantį eurų už etatą uždirba mokytojas – normalu ar dar per mažai?

Ž.Mauricas: Na iš tikrųjų yra nemenkas paradoksas Lietuvoje, nes lyginant tiek su Europos Sąjungos vidurkiu, tiek su išsivysčiusių valstybių, šalių, vidurkiu, Lietuva fffff skiria daugiau finansavimo švietimo sektoriui bendrai ir ypatingai mokykloms, nei kitos šalys, vidutiniškai. Taip pat ir mokytojų atlyginimai po padidėjimo, tikrai sutinku, kad ilgą laiką jie atsiliko nuo vidutinio darbo užmokesčio augimo, bet ypatingai praeiti metai, užpraeiti metai, na galbūt ir padėjo ta idėja jiems išsireikalauti didesnių atlyginimų, bet dabar, dabar turim tokią situaciją, kad jie jau, net gi, vėl gi lyginant su kitomis šalimis, nebėra maži. Tai, finansų yra, atlyginimai vėl gi, na kaip ir pakankamai jau neblogi, aišku lyginant su Lietuvos vidurkiu. Tai klausimas dabar, ko daugiau reikia? Ir matyt, kad tie kiti žingsniai bus gerokai sudėtingesni, nes mes turime tikrai iššūkių ir efektyvume sistemos, ir taip pat kokybė netenkina mokymo, ir galbūt kartais tas pats santykis, požiūris ir tarp mokinių – mokytojų, tarp mokinių tėvų ir mokytojų yra, vis dar toksai, sakykime netoks, kokio galbūt mes norėtume turėt.
  • Mokytojų atlyginimai Lietuvoje kaip Suomijoje (lyginant su VDU) - tikslas pasiektas!!!
K.Pocytė: Mes labai dažnai sakome: o užsienyje tai yra kitaip. O Suomijoje, kokioje jau, švietimo sistema ten visiškai stebuklai. Kaip Estija patobulėjo. jeigu tos šalys, į kurias mes vis atsiremiam, susigalvotų tas tris idėjas ir kitokias Lietuvai, tarkime gerai, paimkime vieną – prestižinė profesija, ar joms pavyktų? Ar mes čia iš tikrųjų realiai ta planą tokį sau pasidarėm realų ir įgyvendinamą?

Ž.Mauricas: Matot, yra labai daug susijusių dalykų. Mes linkę esame pasiimti, lyginant su kitomis šalimis, mes pasiėmėm arba norim pasiimti dalelę tikrai, kuri yra geresnė. Tai iš Suomijos pasiimam kokybę, bet nenorim atlyginimų pasiimti, nes atlyginimai Suomijoje yra maži, apskritai Skandinavijoje mokytojų atlyginimai yra maži, lyginant su jų šalių vidurkiu. Suomijoje atlyginimas, aš pažiūrėjau specialiai, siekia 105 proc. VDU, tai yra vos šiek tiek didesnis jeigu lyginant su darbo užmokesčiu, aukštą išsilavinimą turinčių asmenų, kaip EBPO lygina, tai siekia tik 70-80 proc.. tai Skandinavijos šalys yra vienos mažiausių. Tai va klausimas, ką mes norim pasidaryt prestižine specialybe, dėl to kad jiems patinka tas darbas, sąlygos yra sudarytos geros, daug yra laisvės, šalis yra pasiekusi aukštą lygi ir tokios šalies mokytoju būti yra prestižas, reiškias, mano šalis yra pirmaujanti, čia kiek gaunu mažiau atlyginimo lyginant su kitais, bet pakankamai nemažai, man pakanka ir aš galiu save realizuoti Tai va čia dalykų yra daug kitų dedamųjų…

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą