Policijos pareigūnai irgi sėdės karantine ar, vis tik, nesėdės?
O spectarnybos?
Teismai?
Benamiai kur karantinuosis?
O kariuomenė?
O dipkurjeriai irgi namie sėdės, jokių paketų su GALIMAI COVID-19 negabens?
Ar jų gabenamas diplomatines siuntas irgi tikrinsit?
Juk šiaip jau nedraugų politikoj mūsų Valdžia geba rasti!
Ir, svarbiausia - KĄ SAKO ĮSTATYMAS?
21 straipsnis. Karantinas
1. Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą.
2. Teritorijų, kuriose skelbiamas karantinas, dydį ir ribas nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
KEISTA:
2015 05 14 įstatymu Nr. XII-1716 (nuo 2016 04 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-08060)
Kodėl?
Todėl:
3.
KEISTA:
2010 04 20 įstatymu Nr. XI-768 (nuo 2010 07 01)
(Žin., 2010, Nr. 51-2478)
Teritorijų karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą tvirtina:
1) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse – Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu;
2) vienos savivaldybės teritorijoje – Vyriausybė bendru savivaldybės administracijos direktoriaus ir sveikatos apsaugos ministro teikimu.
4. Teritorijų karantino skelbimo ir tokio skelbimo atšaukimo tvarką nustato Vyriausybė.
5. Teritorijų karantino režimo priemonių įgyvendinimą turi organizuoti savivaldybių, kurių teritorijoje skelbiamas karantinas, administracijų direktoriai.
KEISTA:
1. 2007 05 24 įstatymu Nr. X-1149 (nuo 2008 01 01)
(Žin., 2007, Nr. 64-2454)
2. 2010 04 20 įstatymu Nr. XI-768 (nuo 2010 07 01)
(Žin., 2010, Nr. 51-2478)
6. Teritorijų, kurioms yra taikomas karantino režimas, ribų apsaugą ir viešosios tvarkos palaikymą pagal savo kompetenciją organizuoja Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija.
7. Informaciją apie teritorijų karantino skelbimą, teritorijų karantino dydį ir ribas, režimą, tokio skelbimo atšaukimą Sveikatos apsaugos ministerija turi per 3 valandas perduoti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, taip pat visoms užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms Lietuvos Respublikoje ir per 24 valandas – Pasaulio Sveikatos Organizacijai ir Europos Sąjungos įgaliotai institucijai.
8. Riboto karantino objektai gali būti:
1) žaliava, produktai, prekės, pašto siuntos, transporto priemonės, konteineriai, kai jie įvežami į Lietuvos Respubliką ar vežami tranzitu per Lietuvos Respubliką iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų užsienio šalyse arba iš užkrėstų šių ligų sukėlėjais teritorijų Lietuvos Respublikoje į neužkrėstą teritoriją Lietuvos Respublikoje;
2) asmenys, įvažiuojantys į Lietuvos Respubliką ar pervažiuojantys per Lietuvos Respubliką tranzitu iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų;
3) vietiniai gamintojai ir paslaugų teikėjai, jų naudojamos žaliavos ir medžiagos bei pagaminama ir realizuojama produkcija.
9. Riboto karantino objektus, tokio karantino taikymo trukmę ir režimą nustato bei atšaukia Lietuvos Respublikos arba apskrities vyriausiasis epidemiologas.
10. Riboto karantino skelbimo ir tokio skelbimo atšaukimo pagrindus ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
11. Riboto karantino režimo priemonių naudojimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte išvardytiems objektams organizuoja Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Riboto karantino režimo priemonių naudojimą šio straipsnio 8 dalies 2 ir 3 punktuose išvardytiems objektams organizuoja atitinkamos savivaldybės gydytojas ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
KEISTA:
2015 05 14 įstatymu Nr. XII-1716 (nuo 2016 04 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-08060)
12. Riboto karantino objektų apsaugą Lietuvos Respublikos vyriausiojo epidemiologo prašymu organizuoja Vidaus reikalų ministerija.
13. Teritorijų ir riboto karantino režimo kontrolę Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir jos teritorinės įstaigos.
KEISTA:
1. 2007 05 24 įstatymu Nr. X-1149 (nuo 2008 01 01)
(Žin., 2007, Nr. 64-2454)
2. 2011 12 01 įstatymu Nr. XI-1761 (nuo 2012 07 01)
(Žin., 2011, Nr. 153-7198)
3. 2015 05 14 įstatymu Nr. XII-1716 (nuo 2016 04 01)
(TAR, 2015, Nr. 2015-08060)
Dar sykį:
21 straipsnis. Karantinas
1. Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą.
2. Teritorijų, kuriose skelbiamas karantinas, dydį ir ribas nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Ir dar vienas klausimėlis:
Pasak R. Baniulienės, ekstremalią situaciją numatantį nutarimo projektą Sveikatos apsaugos ministerija parengė vadovaudamasi Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK)
sprendimu. Tačiau ekspertė atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė, nenorėdama pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo, Biudžeto sandaros įstatymo, Valstybės rezervo įstatymo, ramia sąžine pažeidžia Civilinės saugos įstatymą.
„Susidaro kuriozinė situacija, – sako R. Baniulienė. – Pažeidus Civilinės saugos įstatymą ir neteisėtai paskelbus ekstremalią situaciją tarsi teisėta tampa galimybė lanksčiau naudoti Vyriausybės rezervo arba valstybės biudžeto rezervo finansinius išteklius ir be viešųjų pirkimų įsigyti įvairias prevencines priemones“.
Pasak R. Baniulienės, kad ir kaip būtų vertinamas bendras informacinis laukas apie plintantį virusą, šiuo atveju ekstremali situacija skelbiama neteisėtai dėl vienos labai paprastos priežasties – tam bent jau kol kas nėra jokios objektyvios priežasties.
„Kad ir kaip žmones veikia žinios, gandai ir noras imtis priemonių prieš plintantį virusą, ekstremalios situacijos paskelbimo dieną Lietuvoje nebuvo užfiksuotasnei nė vienas ligos atvejis. Valstybinio lygio ekstremalios situacijos paskelbimui turi būti konstatuota, kad ekstremali situacija apėmė bent tris savivaldybes. Galiausiai iškraipyta ir pačios ekstremalios situacijos koncepcija ne tvarkytis su nelaimės padariniais, bet imtis prevencinių priemonių“, – pastebi ekspertė.
R. Baniulienė sako, kad būtų galima teigti, kad Civilinės saugos įstatyme keičiamas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos požymių apibrėžimas, bet ir vasario 26 dienos Vyriausybės posėdyje pritartame pakeitimų variante numatyta, kad valstybės lygio ekstremali situacija turi būti konstatuota tuomet, kai bus peržengta bent vienos savivaldybės ribos. „Dabar ekstremalios situacijos paskelbimo momentu galioja 2014 m. ekstremaliųjų situacijų skelbimo tvarka, nėra nei vieno pavojingos ligos atvejo ir viešai skelbiama, kad valstybės lygio ekstremali situacija skelbiama profilaktiškai… Juokas pro ašaras, tačiau tokiu atveju jau dabar ekstremalią situaciją būtų galima skelbti ir dėl Baltarusijos AE keliamos grėsmės ir profilaktiškai, be viešųjų pirkimų naudoti valstybės lėšas pirkti sirenų, kaukių ar jodo tablečių pirkimui…“, – sako R. Baniulienė.
KODĖL VYRIAUSYBĖ ELGIASI NETEISĖTAI?
Ir dar vienas klausimėlis:
Pasak R. Baniulienės, ekstremalią situaciją numatantį nutarimo projektą Sveikatos apsaugos ministerija parengė vadovaudamasi Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK)
„Susidaro kuriozinė situacija, – sako R. Baniulienė. – Pažeidus Civilinės saugos įstatymą ir neteisėtai paskelbus ekstremalią situaciją tarsi teisėta tampa galimybė lanksčiau naudoti Vyriausybės rezervo arba valstybės biudžeto rezervo finansinius išteklius ir be viešųjų pirkimų įsigyti įvairias prevencines priemones“.
Pasak R. Baniulienės, kad ir kaip būtų vertinamas bendras informacinis laukas apie plintantį virusą, šiuo atveju ekstremali situacija skelbiama neteisėtai dėl vienos labai paprastos priežasties – tam bent jau kol kas nėra jokios objektyvios priežasties.
„Kad ir kaip žmones veikia žinios, gandai ir noras imtis priemonių prieš plintantį virusą, ekstremalios situacijos paskelbimo dieną Lietuvoje nebuvo užfiksuotas
R. Baniulienė sako, kad būtų galima teigti, kad Civilinės saugos įstatyme keičiamas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos požymių apibrėžimas, bet ir vasario 26 dienos Vyriausybės posėdyje pritartame pakeitimų variante numatyta, kad valstybės lygio ekstremali situacija turi būti konstatuota tuomet, kai bus peržengta bent vienos savivaldybės ribos. „Dabar ekstremalios situacijos paskelbimo momentu galioja 2014 m. ekstremaliųjų situacijų skelbimo tvarka, nėra nei vieno pavojingos ligos atvejo ir viešai skelbiama, kad valstybės lygio ekstremali situacija skelbiama profilaktiškai… Juokas pro ašaras, tačiau tokiu atveju jau dabar ekstremalią situaciją būtų galima skelbti ir dėl Baltarusijos AE keliamos grėsmės ir profilaktiškai, be viešųjų pirkimų naudoti valstybės lėšas pirkti sirenų, kaukių ar jodo tablečių pirkimui…“, – sako R. Baniulienė.
KODĖL VYRIAUSYBĖ ELGIASI NETEISĖTAI?
Ir dar: Civilinės saugos įstatyme joks Ekstremalios situacijos (dėl koronaviruso) operacijų centras, kuriam vadovauja psichiatras Aurelijus Veryga,
KOKIU TEISINIU PAGRINDU JIS ĮSTEIGTAS?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą