Koronaviruso akivaizdoje ekonomistai ragina Lietuvą skolintis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
„Lietuva turi milžinišką neišnaudotą resursą – skolintis už neigiamas palūkanas. Lietuva gali pasiimti nemokamai pinigus ir netgi investuotojai už tai primoka. Šia galimybe nepasinaudoti prie tokio ekonominio šoko būtų visiškas nesusipratimas“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat sutinka, kad Lietuvai vertėtų pasinaudoti galimybe daugiau pasiskolinti už neigiamas palūkanas, tačiau šie pinigai, anot jo, turėtų būti panaudojami kaupiant skolos rezervą.
„Lietuvai galbūt būtų protinga padidinti savo skolinimąsi. Bet ne tam, kad tuos pinigus dabar išleistų, o turėti skolos rezervą savo sąskaitose. Pinigų turėjimas šiai dienai yra labai vertingas. Ir be to, mes dar galime pasiskolinti už neigiamas palūkanas“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Pasak jo, tikėtina, kad dėl koronaviruso ir galimos jo įtakos ekonomikai teks pažeisti Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės taisykles.
„Fiskalinę drausmę, ko gero, šiemet teks pažeisti ir reikia tikėtis, kad bus atpalaidavimas ir parama iš ES klodų. Mums, kaip mažesnei šaliai, šansai gauti daugiau paramos yra didesni nei didžiosioms šalims“, – teigė M. Dubnikovas.
Tuo metu N. Mačiulis akcentuoja, kad ES pasiuntė signalą, jog šiuo sunkiu laikotarpiu fiskalinių taisyklių laikymasis bus bent jau laikinai suspenduotas.
„Matome labai aiškų signalą, kad bent trumpam galima suspenduoti fiskalines taisykles ir nesilaikyti biudžeto pertekliaus, nesirūpinti subalansuotais finansais, bet rūpintis, kad nebūtų sudarkyta visa ekonomikos struktūra“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas.
Pasak jo, Vyriausybė turėtų imtis anticiklinės politikos ir nebijoti deficitinio biudžeto. N. Mačiulio teigimu, jau pernai, kai buvo pasirodę signalų apie ekonomikos lėtėjimą, Vyriausybė padarė klaidą tvirtindama perteklinį biudžetą.
„Biudžeto deficitas yra būtinas ir tikiuosi, kad jis kuo greičiau bus. Valstybė turi vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Jau tvirtinant 2020 metų biudžetą buvo padaryta klaida, kai buvo tvirtinamas perteklinis biudžetas. Reikėjo tvirtinti 1 proc. deficitą, nes matėsi ekonomikos augimo lėtėjimas, jis dabar yra akivaizdus“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, jei biudžeto deficitas bus 3 proc., „niekas už tai pirštu nemojuos“.
Savo ruožtu M. Dubnikovas dėl ekonomikos sulėtėjimo mato rizikų biudžetui. Jis pabrėžia, kad šių metų biudžetas buvo tvirtinamas remiantis optimistinėmis prognozėmis, kurios, panašu, neišsipildys.
„Dėl susiklosčiusios padėties, mes turėsime problemų su pačiu biudžetu. Nes biudžetas jau buvo gruodžio mėnesį kritikuotinas, nes yra labai optimistinis ir nutaikytas į ekonominio augimo scenarijų. Akivaizdu, kad to augimo su jokiu žiburiu nerasime šiais metais“, – teigė jis.
Valstybės rezervas – 1,5 mlrd. eurų
Lietuva turi sukaupusi 1,5 mlrd. eurų valstybės biudžeto rezervą, kurį ketinama panaudoti, siekiant sušvelninti koronaviruso pasekmes šalies ūkiui.
M. Dubnikovas sako, kad turėti rezervą „juodai dienai“ yra gerai, bet perspėja, jog šis rezervas gali greitai ištirpti.
„Reikia pasveikinti, kad buvo blaivaus proto ir rezervas buvo kaupiamas“, – teigė jis.
„Tačiau faktas tas, kad esamoje padėtyje, tas rezervas greičiausiai ištirps labai greitai, nes ne tik verslui tos paramos reikia, bet ir biudžeto įgyvendinimui. Tas pusantro milijardo – gerai, kad mes jį turime, tačiau jis ko gero greitai ir baigsis“, – teigė analitikas.
Tuo metu N. Mačiulis mano, kad jei ekonomiką tereikėtų skatinti 1-2 mėnesius, to rezervo pakaktų.
„Jei kalbame apie mėnesį ar du mėnesius, kuomet reikia atidėti mokesčių mokėjimus, tai čia tikrai pilnai pakanka“, – teigė jis.
Pasak „Swedbank“ ekonomisto, dėl nesukaupto pinigų rezervo labiau grėsmė kyla pavienėms įmonėms, kurioms gali tekti bankrutuoti arba atleisti darbuotojus.
„Čia yra labai svarbus valstybės vaidmuo užtikrinti likvidumą, kad darbuotojai nebūtų atleidžiami, nes jų nereikia tik laikinai, jų po dviejų mėnesių vėl reikės. Būtent todėl reikia atidėtų mokesčių mokėjimų, leisti išeiti darbuotojams neapmokamų atostogų, jiems mokant valstybės išmoką“, – teigė N. Mačiulis.
Lengvatas tvirtins pirmadienį
Ekonominio skatinimo ir lengvatų paketą koronaviruso pasekmių slegiamam verslui Vyriausybė žada patvirtinti pirmadienį.
Finansų ministras Vilius Šapoka šeštadienį Vyriausybės posėdyje teigė, jog bus skiriami ištekliai sveikatos apsaugai, užimtumo užtikrinimui ir socialinėms garantijoms, verslo likvidumo užtikrinimui bei ekonomikos skatinimui.
Pasak jo, dėl neeilinės situacijos ekonominis atsakas bus „labai ryžtingas ir beprecedentis“.
Vyriausybė taip pat žada dotacijas, ilgalaikio nedarbo fondo panaudojimo galimybes, siekiant padėti verslui.
Žadama imtis priemonių skatinti ekonomikai, pirmiausia perskirstant lėšas jau parengtiems projektams.
Tam, kad šį planą būtų galima įgyvendinti, pirmadienį planuojama didinti skolinimosi ir garantijų limitus.
Vyriausybė šeštadienį nusprendė Lietuvoje nuo pirmadienio įvesti karantiną, siekiant pristabdyti koronaviruso plitimą.
Prisiskolinimas , kad ir už neigiamas - sukurs chaosą. Nes vietoj palūkanų bus sąlygos: nuolaidos anų proteguojamam verslui. Tai baigsis ekonomine katastrofa. O va - jei turėtume savo euro-litą, tada mes galėtume situaciją suvaldyt be įsipareigojimų užsienio verslo peniukšliams.
AtsakytiPanaikinti