Verbų sekmadienis Lietuvoje, bet niekas Kristaus su verbomis nepasitinka. Visi bijo. Kas mistinio viruso, kas baudų, kas smerkiančių žvilgsnių.
Tiek ir vertas tas tikėjimas, jeigu pagąsdinus visi tikintieji išsibėgioja.
Bet ar reikia save ir kitus dėl to smerkti? Ne jokiais būdais, tokia yra mūsų silpnavalių, minkštakūnių, skurdžiadvasių nusidėjelių natūra. Taip pasielgė apaštalai, kuomet žydų vadų pasiustieji atėjo Kristaus suimti, taip elgiamės ir mes. Mes visada ir visur esame išdavikai.
Liūdna, bet kartu ir linksma. Nes būtent pas mus tokius niekaverčius atėjo Tas Kas sukūrė viską! Jis mus pakvietė nesiaukoti, Jis pats už mus paaukojo save. Kodėl? O todėl kad mes esame Jo kūrinys ir viskas ką mes darėme, darome ir darysime yra Jo nuo amžių nustatyta, įtvirtinta ir nepakeičiama.
Tik vieno prašau Tavęs Viešpatie, neapleisk manęs nei vieną mano gyvenimo akimirka, nes Tu Esi viskas, o aš esu niekas ir tik tavyje yra visa mano gyvenimo pilnatvė.
Ar beras Kristus tikėjimą žemėje?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą